- Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo posėdyje antradienį svarstomas siūlymas pasienio ruože mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį. Jei parlamentas apsispręs palaikyti įstatymo projektą, nepaprastoji padėtis Lietuvoje bus įvesta pirmą kartą.
„Numatome įvesti tik siauros apimties konstitucinius asmenų teisių suvaržymus ir tik tuos, kurie yra būtini ekstremaliai situacijai įveikti. Net ir šios mums beprecedentės krizės akivaizdoje turime nepamiršti savo prievolės būti humaniškiems, laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, pasirūpinti tais užsieniečiais, kurie jau yra Lietuvoje“, – pristatydama projektą Seimo posėdyje teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Vis dėlto, pasak Seimo pirmininkės, reikia taip pat nepamiršti ir įsipareigojimo ginti Lietuvos valstybės ir Europos Sąjungos išorės sieną bei užtikrinti gyventojų saugumą.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė paaiškino, kodėl siūloma nepaprastąją padėtį pasienio ruože įvesti mėnesiui laiko.
„Kadangi tai yra labai delikatus mechanizmas, kur tikrai reikalinga Seimo priežiūra ir labai aiškus mandatas, todėl yra teikiamas siūlymas, kad ši padėtis būtų nustatyta mėnesiui. Toliau po mėnesio Seimas vertins atsižvelgdamas į tą situaciją, kaip ji klostysis artimiausias kelias savaites, ir spręs: gal pratęsti, gal praplėsti, gal reikės kažkokių kitų sprendimų“, – Seimo posėdyje sakė I. Šimonytė.
Jei valstybė neįvestų nepaprastosios padėties, savivaldybės ir jų vadovai kartu su pasieniečiais liktų iš esmės vieni kovoje su pabėgėlių srautais.
Ministrė pirmininkė teigia, kad ruože, kuriame planuojama įvesti nepaprastąją padėtį, dirbantiems ar gyvenantiems žmonėms naujasis režimas netrukdys.
„Čia tikrai yra gana siauras ruožas, žmonės, kurie dirba, tikrai galės dirbti. Tie žmonės, kurie galbūt norėtų tame ruože atsirasti tam, kad galbūt kažkam padėtų nusikalstamą veiką atlikti, pavyzdžiui, pervežti nelegaliai sieną bandančius kirsti žmones į kažkokią kitą teritoriją, kas yra nusikaltimas, žinoma, tokiems žmonėms atsirasti pasienio ruože bus gerokai sunkiau“, – teigė premjerė.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas taip pat išsakė palaikymą nepaprastosios padėties įvedimui.
„Jei valstybė neįvestų nepaprastosios padėties, savivaldybės ir jų vadovai kartu su pasieniečiais liktų iš esmės vieni kovoje su pabėgėlių srautais, todėl mes, kaip valstybės atstovai, Seimo nariai, tautos atstovai, turime padėti savivaldybėms tose teritorijose, susidūrus su pabėgėlių srautais, atsilaikyti“, – sakė jis.
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Dainius Gaižauskas teigė, kad nepaprastosios padėties reikalingumu įtikino premjerė I. Šimonytė bei pareigūnai.
„Kai pareigūnai išvardijo, kodėl jiems ji reikalinga, mes tikrai girdime ir tikrai apsvarstę frakcijoje sakome: palaikysime, nes tai yra būtina“, – iš Seimo tribūnos sakė D. Gaižauskas.
Visgi „valstiečių“ atstovas sukritikavo, kad nepaprastoji padėtis teisiškai nebuvo įvesta anksčiau, nors, pasak jo, toks režimas jau de facto egzistavo.
„Šiandien mes pasielgėme kaip tikra teisinė valstybė, nes priimsime įstatymą Seime kaip parlamentinė valstybė ir galėsime vėliau ginti savo interesus Europos Žmogaus Teisių Teisme“, – teigė D. Gaižauskas.
Projektu siūloma, kad neteisėtai į Lietuvos Respublikos teritoriją patekusiems ir (ar) Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų sprendimu būtų ribojama teisė susirašinėti, vykdyti pokalbius telefonu ir kitaip susižinoti, naudojant prieigą prie mobilaus ir interneto ryšio, prireikus apribojant galimybę naudotis ryšio priemonėmis, išskyrus atvejus, kai toks asmuo naudodamasis šiomis priemonėmis kreipiasi į Lietuvos valstybės institucijas ir įstaigas.
Taip pat siūloma, kad neteisėtai į Lietuvos Respublikos teritoriją patekusiems ar užsieniečių apgyvendinimo vietose esantiems užsieniečiams draudžiama gauti ir skleisti informaciją, išskyrus atvejus, kai toks asmuo kreipiasi į Lietuvos valstybės institucijas ir įstaigas.
Gyventojams siūloma apriboti ir galimybę patekti į teritoriją, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, taip pat šioje teritorijose deklaruoti gyvenamąją vietą. Taip pat siūloma asmenims riboti galimybę organizuoti ir rinktis į susirinkimus teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis.
Siūlymą dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienio ruože pateikė Vidaus reikalų ministerija, reaguodama į sudėtingą situaciją Lenkijos pasienyje, kai šimtai migrantų bandė šturmuoti valstybės sieną.
ELTA primena, kad paramą nepaprastosios padėties įvedimui pasienio ruože išsakė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas paragino Seimo narius palaikyti įstatymo projektą. Jo teigimu, sprendžiant susidariusią situaciją pasienyje su Baltarusija reikalinga vienybė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ir A. Duda pabrėžia Ukrainos pergalės, transatlantinio ryšio reikšmę ES saugai
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria, kad pagrindinis iššūkis Europai šiuo metu yra Rusijos karas Ukrainoje, todėl Bendrija turi spartinti Ukrainos atstatymą ir narystės procesą, taip pat išlaikyti glaudų ryšį su JAV. ...
-
Kyjive Europos socialinės politikos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją
Šią savaitę su darbo vizitu Kyjive viešinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį kartu su kitais Europos socialinės politikos ministrais pasirašė bendrą deklaraciją. ...
-
G. Landsbergis oficialiai atidarė Lietuvos ambasadą Pietų Korėjoje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vizito Pietų Korėjoje metu penktadienį oficialiai atidarė prieš dvejus metus įkurtą Lietuvos ambasadą Seule. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų14
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
D. Grybauskaitė apie 5-ąjį NATO straipsnį: regioniniai susitarimai tampa svarbesni2
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė sako, kad šiuo metu šaliai ypač svarbūs regioniniai gynybos susitarimai. Pasak jos, būtent atskirus regioninius sutarimus sudariusios partnerės pirmosios ateitų į pagalbą Lietuvos užp...
-
Prokuratūra: R. Žemaitaitis viešai tyčiojosi ir niekino žydų tautybės asmenis12
Prokuratūra penktadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų. ...
-
I. Vėgėlė apskundė VRK išvadą dėl rinkėjų papirkinėjimo: norėjau daugiau šypsenų moterų veiduose2
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė teismui apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus. ...
-
Skandalingos išvados sukėlė dar vieną skandalą: atskleista jautri Lietuvos žvalgybos informacija?2
Skandalingai pristatytos valdančiųjų komisijos išvados dėl prezidento pažeidžiamumo kelia dar didesnį skandalą. Opozicija kaltina, kad komisijos išvadose be jokio reikalo atskleista ypač jautri Lietuvos žvalgybos informacija, o t...
-
G. Nausėdą siekianti pakeisti I. Šimonytė žada nesivaikyti populizmo: žinau, ką galiu pasiūlyti26
Antrą kartą laimę prezidento rinkimuose bandanti premjerė Ingrida Šimonytė žada „nesivaikyti pigaus populizmo“, o užsienio politikos sėkmę matuoti ne nuotraukomis, bet pasiektais nedviprasmiškais susitarimais. Konservatorių ...
-
V. Bakas kreipėsi į VSD ir VTEK: siekia išsiaiškinti, ar D. Šakalienė nenuslėpė vyro darbovietės6
Etikos ir procedūrų komisijai (EPK) vykdant tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos, jos pirmininkas Vytautas Bakas nori išsiaiškinti, ar EPK narė Dovilė Šakalienė nenuslėpė dalies informacijos...