Už Miškų įstatymo pataisas, baigdami pavasario sesiją, balsavo 82 Seimo nariai, prieš - 16, o 12 susilaikė. Urėdijų reformą rėmė „valstiečiai“ (49 balsai) ir konservatoriai (21 balsas) bei dalis liberalų (5 balsai), o socialdemokratai ir „tvarkiečiai“ balsavo prieš arba susilaikė. 4 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai balsavo už reformą, 3 Mišrios Seimo narių grupės atstovai balsavo už, o vienas - „valstietis“ Kęstutis Bacvinka - prieš.

Dėl ankstesnių K.Bacvinkos balsavimų Aplinkos apsaugos komitete prieš reformą „valstiečiai“ yra pažadėję kreiptis į Seimo etikos sargus, bet dar to nepadarė.

Vyriausybės siūlytos urėdijų pertvarkos plano nepalaikius koalicijos partneriams socialdemokratams, „valstiečiai“ dėl jos palaikymo susitarė su konservatoriais, o už jų balsus premjeras Saulius Skvernelis pažadėjo PVM lengvatą šildymui.

Socialdemokratai nepritarė Vyriausybės siūlymui miškų valdymą sutelkti vienoje įmonėje, nes, pasak jų, tai keltų grėsmę smulkiam verslui. Jie teigė remiantys urėdijų stambinimą, tačiau tikino, kad turėtų likti apie 25-30 urėdijų, kurios veiktų kaip atskiri juridiniai vienetai, o ne padaliniai.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis apgailestavo, kad su juo, didžiausios Seimo frakcijos vadovu, urėdai buvo susitikę vieną kartą.

„Vieną. Ir tai prieš kelis mėnesius. Kadangi manė, kad rankas pavyks išlaužyti atskirai kiekvienam Seimo nariui, kaip buvo iki šiol“, - Seime teigė R.Karnauskis.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Linas Balsys pareiškė, kad Seimo patvirtinus urėdijų reformą „laimėjo medienos perdirbimo pramonės interesai“. 

„Atskleidė tikrąją šio Seimo daugumos ir opozicijos veidą, faktą, kad sąžininga ir švari, atvira politika tiek valdančiųjų daugumai, ypatingai vadovybei ir viršūnėlėms, tiek tiek opozicijai yra tokia pati tolima realybe, kaip kiaulės troškimas ir galimybės skraidyti“, - teigė jis. 

Seimo nario teigimu, Seime yra nepriimtini metodai, kokius taikė „valstiečiai“.

„Manipuliacijos statutu, galimos klastotės komiteto sprendimo ir viską vainikavo opozicijos konservatorių parsidavimas už PVM. Gal politologams tai įdomu, nes pirmą kartą susidūrėme su įteisintos prostitucijos atveju“, - pareiškė L.Balsys.

Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas priekaištavo, kad priėmus Miškų įstatymą per vieną dieną, kyla grėsmė, kad urėdijų reforma gali neįvykti.

„Jeigu taip vykdomos reformos, joms didelis pavojus neįvykti. Šiandien matome rezultatą, kai reforma iš esmės septynis mėnesius Seime nediskutuota, priimama per vieną dieną“, - teigė jis.

Šiandien matome rezultatą, kai reforma iš esmės septynis mėnesius Seime nediskutuota, priimama per vieną dieną.

Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma prognozavo, kad po Seimo palaimintos reformos miškininkų bendruomenėje liks daug įskaudintų žmonių.

„Po mūsų sprendimo tikrai liks įskaudinti urėdijų darbuotojai su virš jų likusiais pakabintais įvairiausiais kaltinimais, kad tai labiausiai korumpuotos struktūros... Kaip žmogus turi jaustis ten dirbdamas? Liks su nuoskauda profesinės sąjungos, kurių vadovams vietoje dialogo buvo pagrasinta Generaline prokuratūra. Mes neturime nei kaštų naudos analizės, nei rimtos ekspertinės išvados eidami į tokią rimtą reformos. (...) Nėra jokių garantijų smulkiajam medienos verslui. Nėra socialinio poveikio - kaip atsilieps regionų situacijai mūsų priimtas sprendimas“, - kalbėjo J.Razma.

Jis abejojo, ar išsipildys stambiųjų medienos perdirbėjų iliuzijos ir viltys, dėtos į reformą.

„Jos gali taip pat pilnai neišsipildyti, kai bus parduodami labai stambūs kiekiai (medienos - BNS), neatmestina, kad į Lietuvos rinką ateis naujas eksportuotojas“, - prognozavo J.Razma.

Liberalė Aušrinė Armonaitė teigė esanti patenkinta Seimo priimtu reformos planu, bet teigė, kad jis galėjo būti ambicingesnis.

Konservatorius Rimantas Jonas Dagys pasigedo kolektyvinių susitarimų ir konsultacijų su miškininkais ir apgailestavo, kad Seimas įteisino monopolininką: „Ta centralizacija mums atsilieps labai brangiai“.

Seimas nutarė panaikinti Generalinę miškų urėdiją, o miškus valdyti leido vienai ar daugiau įmonių, jų skaičių nustatant Vyriausybei. Pastaroji dabar siūlo įsteigti vieną įmonę vietoje 42-jų urėdijų.

Pasak aplinkos ministro Kęstučio Navicko, Vyriausybės siūlytas ir Seimo priimtas reformos planas yra beveik lygiaverčiai.

„Jie lygiaverčiai, nors Vyriausybės (plane - BNS) buvo daugiau visokių saugiklių socialiai atsakingų, bet Vyriausybė elgsis atsakingai ir nėra bėdos. Iš esmės esame laisvesni šituo sprendimu. Įsipareigojimų laikysimės“, - BNS teigė ministras.

K.Navickas pabrėžė, kad 2018 metais bus įsteigta urėdijas apjungsianti įmonė.

„Norime 2018 metais steigti ar kažkurios įmonės (urėdijos - BNS) pagrindu steigti tą motininę įmonę ir tada pradėti konsolidaciją“, - teigė ministras.

Paklaustas, ar bus sujungtos 42 miškų urėdijos ir kuriama valstybinių miškų valdymo įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, ministras sakė, kad šis klausimas nebe svarbiausias, o kokia bus galutinė struktūra, spręs Vyriausybė.

„Čia dabar nebe taip svarbu jau - gali būti ir Lietuvos valstybinė urėdija“, - teigė ministras.

K.Navickas pakartojo, kad urėdijos iki 2019 metų bus sujungtos į vieną juridinį asmenį, o urėdijos išliks nebent kaip filialai. Pasak jo, išliks ir girininkijos.

K.Navickas BNS patikino, kad 2018 metų pabaigoje bus aišku, ir kiek kainavo reforma, ir koks jos efektas.

Be to, Seimas nustatė, kad didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir jos atliekomis vyktų elektroniniuose aukcionuose, o sutartys būtų ilgalaikės (3-10 metų), pusmečio ir trumpalaikės (iki 3 mėnesių).

Mažmena būtų prekiaujama iki 7 proc. metinės kirtimų normos, prioritetą teikiant malkų pardavimui gyventojams.

Seimas nepatvirtino konservatoriaus Pauliaus Saudargo ir liberalo Simono Gentvilo plano reformą atlikti etapais, o pritarė „valstiečių“ Agnės Širinskienės, Sauliaus Skvernelio, Ramūno Karbauskio ir Virginijaus Sinkevičiaus siūlymui reformą pradėti 2018 metais, įpareigojant Vyriausybę ir aplinkos ministrą iki 2017 metų pabaigos priimti sprendimus, kurios urėdijos ir kokiais principais remiantis būtų sujungiamos.

Tai, kad Lietuvai nereikia 43 miškų urėdijų (su Generaline miškų urėdija), 2016-ųjų kovą teigė šalyje viešėjęs EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurria (Anchelas Gurija), pabrėžęs, kad valstybės įmonės turėtų būti valdomos skaidriai, mokėti dividendus ir mokesčius, o jų valdybų nariai skiriami skaidriai. Sujungti urėdijas ne kartą siūlė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Dabartinį miškų ūkių valdymą kritikavo ne tik šalies prezidentė, bet ir Valstybės kontrolė.

Urėdijose dirba apie 4 tūkst. darbuotojų. Joje yra vienas didžiausių ilgalaikių vadovų skaičius. Prezidentūros duomenimis, Anykščių, Prienų, Šiaulių ir Telšių miškų urėdai vadovauja daugiau nei po 30 metų, Marijampolės ir Radviliškio - po 26 metus.

2016 metais urėdijos į valstybės biudžetą sumokėjo 3,2 mln. pelno įmokų (2015 metais - 5,5 mln. eurų).

Tikimasi, kad po reformos finansinė grąža valstybei bus maždaug ketvirtadaliu didesnė - kasmet būtų sutaupoma 10 mln. eurų įmonės ir iki 3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.