- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime ketvirtadienį užvirė ginčas dėl siūlymo viešinti prisipažinusius KGB bendradarbius: kol iniciatoriai argumentavo patriotizmu, opozicija įžvelgė Kremliaus interesus.
Zbignevo Jedinskio su kitais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA)-Krikščioniškų šeimų sąjungos (KŠS) frakcijos nariais parengtas projektas į darbotvarkę buvo įtrauktas privalomai surinkus 50 parlamentarų parašų.
Opoziciniai konservatoriai pareikalavo pertraukos sprendžiant, ir šį klausimą įtraukti į sesijos darbų programą.
Už pertrauką balsavo 31 Seimo narys prieš buvo 45 ir susilaikė 16 parlamentarų – prašymas teiktas opozicinės frakcijos vardu, tad tokio balsų balanso pakako. Už pertrauką balsavo konservatoriai ir liberalai, prieš balsavo ir susilaikė „valstiečiai“ bei kiti.
Konservatoriai argumentavo, kad pataisos naudingos Kremliui, tuo tarpu iniciatoriai piktinosi, kad projektas net neprileidžiamas iki pateikimo stadijos.
Iniciatoriai siūlo, kad „užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2019 metų sausio 1 dienos“.
Dabar ši informacija įslaptinta 75 metams.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė konservatorė Rasa Juknevičienė tvirtino, kad pataisoms prieštarauja Valstybės saugumo departamentas, nes „šitu projektu suinteresuotos Rusijos slaptosios tarnybos“.
„Jo pateikimas ir svarstymas reikštų, kad Kremlius savo hibridinėmis atakomis per žmogų, kuris remia Putino politiką, daro hibridines atakas prieš Lietuvos valstybę“, – sakė R. Juknevičienė.
Konservatorius Kęstutis Masiulis pažymėjo, kad atsikurianti valstybė, ragindama su KGB dirbančius žmones pereiti į jos pusę, žadėjo saugoti paslaptį. „Jeigu valstybė davė įsipareigojimą asmenims, ji turėtų tą įsipareigojimą vykdyti“, – sakė Seimo narys.
LLRS-KŠS atstovas Jaroslavas Narkevičius piktinosi, kad projekto net neleidžiama pristatyti.
„Ką tai reiškia? Vagys rėkia – gaudyk vagį, ir jūs būtent dabar darote tai, nes, matyt, patys, savo elgesiu, įrodinėjat, kad esat suinteresuoti, kad paslėptumas būtų. Tiesa vis tiek išlįs iš maišo“, – sakė J. Narkevičius.
Seimo narių Mišrios grupės atstovas Povilas Urbšys savo ruožtu teigė, kad „įstatymas nukreiptas prieš asmenis, kurie išdrįso parodyti nelojalumą KGB ir stoti atsikūrusios valstybės pusėn“.
„Kviečiama priimti įstatymą susidoroti su asmenimis, kurie stojo valstybės pusėn ir sutiko apsispręsti veikti prieš KGB. Šiuo metu Rusijos žvalgybai, kuri nori panaudoti buvusią agentūrą, neramu – kuris yra agentas buvęs prisipažinęs, kuris neprisipažinęs, jų interesas dabar, kad vyktų šitos diskusijos“, – sakė P. Urbšys.
Tačiau LLRA-KŠS atstovų projekto P. Urbšys nesiejo su darbu Rusijai: „Aš tikiu, kad iniciatorius turėjo kitų intencijų, bet gyvenime taip atsitinka – nori geriau, bet išeina blogiau“.
Projekto iniciatorius Z. Jedinskis aiškina, kad būdami įslaptintais su KGB dirbę asmenys gali būti šantažuojami.
„Tie žmonės yra potencialūs valstybės kenkėjai, ir niekas negali garantuoti, kad jie iki šiol nėra kaimyninės valstybės agentai“, – teigia Z. Jedinskis.
Anot jo, dalis tokių asmenų ėjo ir iki šiol eina aukštas pareigas valstybės valdžios įstaigose ir teismų struktūrose.
Tokį siūlymą Z. Jedinskis buvo pateikęs ir pernai, tačiau Seimas rugsėjį pirmoje – pateikimo – stadijoje jį atmetė. Tuomet už projektą balsavo 19 parlamentarų, prieš buvo 26, o 33 susilaikė. Pataisos atmestos net negrąžinus jų tobulinti.
Lietuvos žvalgyba šiemet kovą pristatydama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą pareiškė, kad Rusijos saugumas yra nusitaikęs į buvusio bendradarbiavimo su sovietų KGB nedeklaravusius valstybės tarnautojus, tam naudoja Rusijos archyvuose saugomą informaciją.
VSD vadovas Darius Jauniškis sakė, kad pažeidžiami ir šantažuojami šiuo atveju gali būti tiek prisipažinusieji apie bendradarbiavimą su KGB, tiek nutylėjusieji apie savo ryšius.
Konkrečių faktų jis teigė negalįs atskleisti, tačiau užsiminė, jog VSD yra žinoma ir apie šantažuojamus asmenis, kurie yra nuslėpę savo bendradarbiavimą su KGB.
2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sausį baigė skelbti penkerius metus palaipsniui viešintus agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo duomenis.
Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis – išvežta į Rusiją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai inicijuoja gynybos forumą, diskutuos kaip finansuoti krašto apsaugą4
Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis inicijuoja gynybos forumą, kuriame partijos nariai su ekspertais diskutuos dėl tvaraus gynybos finansavimo ir suformuos siūlymus Vyriausybei. ...
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė31
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus4
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...
-
Prezidentas sako, kad praktiškai visi Vyriausybės ministrai turėtų pasitempti7
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako turintis priekaištų ne vienam šios Vyriausybės ministrui, tačiau pažymi, jog pastabas ketina išsakyti tik po prezidento rinkimų. ...
-
G. Nausėda apie vienos lyties porų santykių reglamentavimą: padarykime tai gerbdami Konstituciją14
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenei dar trūksta tolerancijos vienos lyties porų atžvilgiu. Šalies vadovas akcentuoja, kad šių porų santykius reikia reglamentuoti, tačiau, pasak jo, tai turi b...
-
G. Nausėda: „užsienio agentų“ įstatymas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegraciją10
Priimtas vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymo projektas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegracijos procesą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
LLRA-KŠS surinko reikiamus parašus dalyvauti EP rinkimuose4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko reikiamus parašus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Seime skinasi kelią iniciatyva dėl jaunimo darbuotojo profesijos įteisinimo4
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai oficialiai įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojų profesiją. ...
-
EŽTT: Lietuva neužtikrino A. Sacharuko teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. ...