- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikisi, kad šiemet pavyks priimti Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą, o pats institutas pradėtų veikti kitų metų antroje pusėje.
Antradienį jis su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Stasiu Šedbaru bei Ateities komiteto vadovu Raimundu Lopata pristatė naują Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo koncepciją.
„Didėjant įvairaus pobūdžio grėsmėms, atsirandant hibridinių grėsmių sampratai, visose Vakarų pasaulio valstybėse plečiasi žvalgybos institucijų įgaliojimai, bet šalia to atsiranda poreikis turėti nepriklausomą kontrolierių, kuris galėtų vertinti, kaip tam tikri metodai ir tos žvalgybų išaugusios galios yra taikomos. Kitaip tariant, ar tas taikymas atitinka žmogaus teisių ir laisvių apsaugą ir kitas svarbias normas“, – per spaudos konferenciją sakė L. Kasčiūnas.
„Šitas institutas (žvalgybos kontrolieriaus – BNS) pirmiausia skirtas žmogaus teisių apsaugai“, – pabrėžė S. Šedbaras.
Seimo narių teigimu, šiuo metu egzistuoja tik parlamentinė Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento kontrolė, tačiau jos nepakanka. Anot jų, suteikti Seimo kontrolieriams šių institucijų priežiūrą taip pat nebūtų efektyvu.
„Tai yra labai specifinė veikla, su labai aukšto lygio valstybės paslaptimis, su aukšto lygio bendravimu su kitų šalių specialiosiomis tarnybomis (...)“, – tvirtino S. Šedbaras.
Tai yra labai specifinė veikla, su labai aukšto lygio valstybės paslaptimis, su aukšto lygio bendravimu su kitų šalių specialiosiomis tarnybomis.
L. Kasčiūno teigimu, žvalgybų veiklai tirti būtina turėti specifinių ekspertinių žinių, tam reikia ir politinio neutralumo bei nepriklausomumo.
Koncepcijoje numatyta, kad žvalgybos kontrolieriaus įgaliojimai apimtų išskirtinai žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių bei laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą.
Kontrolierius turėtų teisę patekti į žvalgybos institucijų patalpas, teritorijas, transporto priemones, kitus objektus, gauti dokumentus, pareigūnų paaiškinimus, teikti siūlymus dėl žvalgybos institucijų veiklos.
Pagal projektą, šiam pareigūnui nebūtų teikiama tik informacija apie įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar slaptųjų bendradarbių tapatybę bei iš užsienio partnerių gauti duomenys.
„Į kontrolierių galėtų kreiptis bet kuris žmogus ir gauti tam tikrą atsakymą“, – sakė L. Kasčiūnas.
Žvalgybos ombudsmenas tyrimus galėtų pradėti ir savo nuožiūra, gavęs Seimo ar jo komiteto paklausimą, sulaukęs pačių žvalgybos pareigūnų skundų ir pan.
Šis pareigūnas rengtų ir viešas, ir įslaptintas ataskaitas. Jo priimti sprendimai dėl gautų skundų taip pat būtų ne visiems prieinami.
„Matyt, bus tam tikri ribojimai, kažkas turės būti pasakyta viešai, kiek galima žinoti, bet bus institucijų, pavyzdžiui, NSGK, kurios galės žinoti daug daugiau“, – teigė L. Kasčiūnas.
Siūloma, kad žvalgybos kontrolierių penkeriems metams skirtų Seimas Seimo pirmininko teikimu, pritarus Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Pareigas jis galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Tai turėtų būti nepriekaištingos reputacijos, universitetinį teisinį magistro išsilavinimą ir ne mažiau kaip dešimties metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo patirtį ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį turintis asmuo.
NSGK pirmininkas vylėsi, kad šįkart parlamente užteks valios priimti Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą.
Apie iniciatyvą įkurti tokį instituciją diskutuojama daugiau nei dešimtmetį, tačiau jos priimti vis nepavykdavo.
Pastarąjį kartą ji buvo atgimusi, kai Seimą 2019 metų pabaigoje pasiekė žvalgybos galias plečiantis prezidento Gitano Nausėdos pateiktas įstatymų pataisų paketas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo4
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis1
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą1
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose1
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis2
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
Prezidento posto siekiantis I. Vėgėlė VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto siekiančio Igno Vėgėlės atstovai ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
V. Bakas: Seimo komisijos narių klausimai sukėlė tarnybų vadovų isteriją
Seimo tyrimas dėl buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno pateiktos informacijos apie žvalgybos tarnybos galbūt atliktą paslaugą kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai ir tyrėjų klausimai sukėlė tirtų institucijų vadovų isteri...
-
STT nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje18
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. ...