- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Teisės ir teisėtvarkos (TTK) komitetas trečiadienį nepritarė, kad buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Šileikis būtų skiriamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėju.
Už tai balsavo trys komiteto nariai, vienas buvo prieš ir du susilaikė, todėl sprendimą lėmė komiteto vadovo konservatoriaus Stasio Šedbaro balsas.
„Dabar klausimas keliasi į Seimo plenarinį posėdį“, – po balsavimo sakė jis.
Protestuodami prieš tokį sprendimą trys opozicijos nariai – Julius Sabatauskas, Agnė Širinskienė ir Česlavas Olševskis – atsisakė toliau dalyvauti komiteto posėdyje. Dėl to žlugus kvorumui, TTK posėdį teko nutraukti.
„Labai apgailėtinas sprendimas“, – sakė A. Širinskienė.
J. Sabatauskas tvirtino, kad E. Šileikiui buvo surengta žeminanti procedūra, bandant išvesti jį iš kantrybės.
Buvo demonstruojamos patyčios jo atžvilgiu, anksčiau nebūdavo reikalaujama tokių pažymų iš kandidatų į teisėjus.
„Buvo demonstruojamos patyčios jo atžvilgiu, anksčiau nebūdavo reikalaujama tokių pažymų iš kandidatų į teisėjus“, – BNS sakė socialdemokratas.
„Jeigu ir toliau taip nori dirbti valdantieji, komiteto darbas bus paralyžiuotas“, – piktinosi jis.
S. Šedbaro teigimu, jo apsisprendimą lėmė Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonė, kad tiek Konstitucijoje, tiek Teismų įstatyme nurodyta, jog teisėjas atitiktų sveikatos reikalavimus, o Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatyta pretendentui į teisėjus būtinai užpildyti atitinkamus dokumentus gauti leidimą dirbti su slapta informacija.
„Tai formalūs reikalavimai, dėl kurių ilgą laiką viešoje erdvėje vyksta diskusija. Kai kuriems komiteto nariams ir kilo klausimas, kodėl per tą laiką, žinant, kad toks klausimas keliamas parlamente, Prezidentūra arba pretendentas jų nevykdo“, – BNS sakė TTK pirmininkas.
„Pažiūrėjome kitų teisėjų atvejus – jie pateikė sveikatos pažymas iki balsavimo Seime. Tą patikrinome“, – pridūrė jis.
Pasak S. Šedbaro, būtų nesuprantama vieną pretendentą išskirti, jam daryti išimtis.
„Žinoma, spręs Seimas, dar iki Seimo balsavimo galima atlikti tą pareigą. Net iškėliau mintį, gal padaryti komiteto posėdyje pertrauką ir pasiūlyti pretendentui (pateikti dokumentus – BNS). Bet taip jau buvo suprasta, jog jokių veiksmų pretendentas daugiau nesiims, nes jam Nacionalinė teismų administracija gerokai prieš mėnesį tokį pasiūlymą buvo pateikusi ir jis nebuvo įvykdytas“, – aiškino komiteto pirmininkas.
„Tokia nemaloni situacija, nemalonus balsavimas ir toks sprendimas“, – sakė jis.
Trečiadienį svarstant klausimą komitete, kaip ir Seimo salėje, daugiausia klausimų kilo dėl E. Šileikio nepateiktų sveikatos pažymos ir informacijos, kad jis užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.
E. Šileikis per komiteto posėdį savo ruožtu kėlė klausimą, kodėl jam taikomi kitokie reikalavimai nei ankstesniems kandidatams.
„Kodėl Seimas 2017 skirdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, du buvusius Konstitucinio Teismo teisėjus, elgėsi kitaip, jei neklystu, negu mano atžvilgiu. Kodėl neprašė, kad Algirdas Taminskas ar Pranas Kuconis pateiktų leidimą dirbti su slapta medžiaga, kuri gali būti bylose. Jeigu prašė, tvarkoj, pasakykit, kad A. Taminsko ir P. Kuconio buvo paprašyta pateikti tą leidimą“, – kalbėjo kandidatas į LAT teisėjus.
„Noriu suprasti, ar čia specialiai man tie kabliukai? Kodėl jie neiškilo skiriant mano kolegas buvusius Konstitucinio Teismo teisėjus į LAT“, – klausė E. Šileikis.
Praėjusią savaitę per jo kandidatūros pristatymą Seime teisininkas tvirtino, kad yra du Konstitucinio Teismo nutarimai, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų, ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo.
E. Šileikis trečiadienį taip pat sakė nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, kodėl išvadą apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją.
„Iš konstitucinės varpinės matau problemą, kad teisės akte be konkurso įtvirtinta konkreti Vidaus reikalų ministerijos poliklinika, ir nerandu racionalių pagrindų, priežasčių suplakti policijos pareigūnų sveikatos tikrinimą – ten reikia atsispaudimų, prisitraukimų, nes reikia sulaikyti teisės pažeidimą ir atvesdinti, – ir teisėjų sveikatos. Teisėjai nesulaiko, neatvesdina pažeidėjų, jiems nereikia atsispaudimų. Mano manymu, tai yra nekorektiška“, – kalbėjo kandidatas.
Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja, LAT teisėja Egidija Tamošiūnienė atkreipė dėmesį, kad teisėjams tikrinantis sveikatą toje įstaigoje niekas nereikalauja daryti nei atsispaudimų, nei prisitraukimų.
Pažymų rašyta visų kandidatų į LAT
Visų kandidatų į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus prašoma pateikti pažymas apie sveikatą ir užpildyti Valstybės saugumo departamento (VSD) klausimyną, kad būtų išduotas leidimas dirbti su slapta informacija, BNS informavo Nacionalinė teismų administracija.
Diskusijos dėl šių dokumentų pateikimo reikalingumo kilo Seime svarstant buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo E. Šileikio kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus.
„Informuojame, kad per pastaruosius penkerius metus asmenys, kurie į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą buvo paskirti taikant Teismų įstatymo 60 straipsnį (tai yra kuriems, kaip E. Šileikiui, netaikomos atrankos procedūros – BNS), tokius dokumentus Nacionalinei teismų administracijai pateikė iki jų paskyrimo“, – teigiama trečiadienį pateiktame administracijos atsakyme BNS.
Anot jo, visi kandidatai apie tokių dokumentų pateikimo būtinybę informuojami nedelsiant, kai tik Teisėjų taryba priima sprendimą patarti jį skirti LAT teisėju.
Kovo pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo Egidijaus Šileikio kandidatūrą į LAT teisėjus, tačiau Seimas jos kurį laiką nesvarstė, nes Nacionalinė teismų administracija pranešė negavusi iš E. Šileikio visų būtinų dokumentų, tai yra sveikatos pažymos ir informacijos, kad kandidatas užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Nuo to laiko tarp Seimo narių, Prezidentūros atstovų, teisininkų vyksta diskusijos, kokius dokumentus privalo pateikti kandidatas.
Pats E. Šileikis tvirtina, kad yra du Konstitucinio Teismo nutarimai, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų, ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo. Anot jo, paskirtas teisėju jis galėtų dirbti su įslaptinta informacija ir be specialaus leidimo.
E. Šileikis taip pat sako nesuprantąs, kodėl yra verčiamas sveikatą tikrintis Vidaus reikalų ministerijos poliklinikoje, kur tikrinami statutiniai pareigūnai ir jiems keliami specifiniai reikalavimai, o pažymos apie jo sveikatos būklę negali pateikti gydymo įstaiga, turinti jo ligos istoriją.
Jo poziciją palaiko Prezidentūros atstovai, tuo metu Seimo kanceliarijos Teisės departamentas mano, kad įstatymai įpareigoja kandidatus į LAT pateikti minėtus dokumentus.
Remdamasis pastarąja pozicija Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas valdančiųjų konservatorių balsais nepritarė E. Šileikio skyrimui LAT teisėju.
Galutinį sprendimą priims Seimas.
LAT teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: neišsprendus pilietybės referendumu, galima būtų svarstyti mažinti jo kartelę7
Neišsprendus dvigubos pilietybės išplėtimo klausimo referendumu, galima būtų svarstyti mažinti jo kartelę, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
G. Nausėda antrame prezidento rinkimų ture tikisi 75 proc. rinkėjų palaikymo11
Dar vienos kadencijos prezidento poste siekiantis Gitanas Nausėda sako antrame ture besitikintis 75 proc. rinkėjų palaikymo. ...
-
Po pirmojo prezidento rinkimų turo: regi I. Vėgėlę politikoje, pasiuntė žinutę socialdemokratams2
Sekmadienio naktį paaiškėjus, kad antrajame prezidento rinkimų ture – kaip ir prieš penkerius metus – susitiks perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė, opozicinių par...
-
Europarlamento atstovas: šie rinkimai bus lemiami visai Europai, tad verčiau jais domėtis3
Birželio pradžioje įvyksiantys Europos Parlamento rinkimai galbūt yra svarbiausi per visą senojo žemyno ir Europos Sąjungos (ES) istoriją. Tai jusdami, europiečiai ketina juose dalyvauti aktyviau nei iki šiol. ...
-
I. Šimonytė: Rusijos vykdomi GPS trikdžiai nukreipti prieš visas Ukrainos sąjungininkes
Rusijos vykdomi GPS signalų trikdžiai ir kiti sabotažo veiksmai Baltijos šalyse nukreipti ne tik prieš Lietuvą, Latviją ir Estiją, bet ir prieš kitas Ukrainą palaikančias valstybes, sako premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Premjerė: realios derybos dėl Ukrainos ir Moldovos narystės ES turi prasidėti šį pusmetį3
Premjerė Ingrida Šimonytė ragina Europos Sąjungą (ES) dar šį pusmetį pradėti „realias derybas“ su Ukraina ir Moldova dėl narystės bloke. ...
-
G. Jeglinskas pasidalijo vaizdo įrašu prieš avariją: bandai suvokti, ar visi gyvi ir sveiki6
Kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas, sekmadienio vakarą važiuodamas į štabą ir laukdamas rinkimų rezultatų, pateko į avariją. Pirmadienį jis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas pokalbis su sūnumi likus mažda...
-
V. Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės dar vienam referendumui dėl dvigubos pilietybės10
Nepavykus antrajam referendumui išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės, kad referendumas bus organizuojamas darsyk. ...
-
W. Tomaszewskis apie balsavimą Visagine ir Šalčininkuose: ši valdžia priima blogus sprendimus7
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis sako, kad nereikėtų būgštauti dėl prezidento rinkimų rezultatų Visagine ir Šalčininkuose. Pasak jo...
-
Įvertino rinkimų rezultatus: koks Damoklo kardas kaba virš G. Nausėdos?1
Politologų vertinimu, prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatai nėra netikėti, I. Vėgelei patekti į antrąjį rinkimų turą galėjo sutrukdyti ir pasirodymas debatuose, o antrajame ture aiškiu favoritu jie įvardija perrinkimo siekiantį &scaron...