- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šios kadencijos parlamentas nepiktnaudžiauja skubos ar ypatingos skubos tvarka priimdamas teisės aktus, kitų kadencijų Seimai tai darydavo dažniau, teigia Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Taip jis komentavo Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, kad Seimas dabar neretai naudojama skubos ir ypatingos skubos tvarka teisės aktus gali priimti tik ypatingais atvejais.
Tuo metu opozicijos atstovai teigia, kad smarkiai apribojus projektų priėmimą naudojant skubą, parlamente bus daugiau demokratijos.
Nemato piktnaudžiavimo
„Manau, kad visiškai nebuvo per daug jokios skubos, nes visi Seimo nutarimai pagal statutą ir priimami skubos tvarka, o kadangi sudedama ypatinga skuba su skuba, statistikoje atrodo, kad labai kažkas kažkur skuba. Nieko nėra per daug greito“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Pranckietis.
Anot jo, skubos tvarka leidžia įstatymų leidybą padaryti operatyvesnę.
Kadangi Seime jis turi teisę siūlyti projektą svarstyti skubos ar ypatingos skubos tvarka, parlamento vadovas teigė tai visuomet daręs, vadovaudamasis protingumo kriterijumi.
„Jeigu yra viskas sutarta ir priimta, tada ir siūlydavome“, – teigė jis.
V. Pranckietis atkreipė dėmesį, kad ankstesnės parlamento kadencijos dar dažniau naudodavo skubą priimdamos įstatymus.
Seimo duomenimis, šios kadencijos Seimas nuo savo darbo pradžios iki šių metų kovo ypatingos skubos tvarka priėmė 302 teisės aktus, skubos tvarka – 275. Iš viso priimta beveik 2 tūkst. projektų.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė sakė, kad po šio KT nutarimo teks keisti Seimo statutą.
„(...) be abejo, kad turėsime tvarkyti Seimo statutą ir visus tuos pažeidimus, kuriuos paveldėjome. Statute nustatyta skubos tvarka ir jos svarstymo mechanizmai dešimtmečiais nebuvo keičiami, turėsime peržiūrėti“, – BNS sakė ji.
A. Širinskienė atkreipė dėmesį, kad statutas numato būtinybę argumentuoti, kodėl vienas ar kitas projektas turėtų būti svarstomas skubos, ypatingos skubos tvarka.
Kita vertus, anot jos, šis mechanizmas dažnai panaudojamas sprendžiant grynai techninius klausimus.
„Pavyzdžiui, priiminėjome nutarimą, Seimo narę I. Degutienę iš Sveikatos reikalų komiteto perkeldami į Kaimo reikalų komitetą, nėra diskusijos, ji sutinka pereiti ir Kaimo reikalų komitetas laukia naujo nario. Labai nemaža dalis techninių pakeitimų praeina ypatingos skubos tvarka, ir jie po to skaičiuojasi į bendrą katilą“, – tvirtino komiteto pirmininkė.
Tikisi daugiau demokratijos
Tuo metu Seimo opozicijos atstovas konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sveikino KT išaiškinimą.
„Galų gale į Seimą grįš diskusija ir aptarimas, galbūt bus daugiau įsigilinimo, nebus daroma tokių dramatiškų klaidų kaip iki šiol“, – teigė jis.
Anot politiko, opozicija ne kartą turėjo priekaištų valdantiesiems dėl skubos tvarka priimamų įstatymų ir nutarimų.
„Bus daugiau demokratijos. Tai buvo viena iš pastabų, kurias mes nuolat sakydavome valdantiesiems. Net tokios reformos, kaip mokytojų atlyginimų pertvarka ar net tos pačios mokesčių pertvarkos kai kurios dalys eidavo dažnai ypatinga skuba. Tai kėlė pagrįstą susirūpinimą, ar tai yra pakankamai ir demokratiškai, ir pakankamai išdiskutuota, ar yra aišku, ką mes priimame“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Tik ypatingais atvejais
KT antradienį, skelbdamas nutarimą dėl vadinamosios urėdijų reformos, pareiškė, kad 2017 metų liepą priimtos Miškų įstatymo pataisos prieštarauja Konstitucijai, nes jos priimtos ypatingos skubos tvarka.
Anot teismo, skuba svarstant teisės aktus gali būti taikoma ypatingais atvejais, „kai dėl susiklosčiusių politinių, socialinių, ekonominių ar kitų aplinkybių būtina skubiai nustatyti naują ar pakeisti galiojantį teisinį reguliavimą siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes“.
Ypatingos skubos tvarka, KT teigimu, projektus galima svarstyti tik „išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, kaip antai įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju ir (ar) prireikus itin skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis, kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini itin skubūs įstatymų leidėjo sprendimai“.
Pasak KT nutarimo, įprastinėmis aplinkybėmis Seimo darbe negali dominuoti įstatymų priėmimo skubos ir ypatingos skubos tvarka praktika.
Dabar Seimo statutas nenumato konkrečių atvejų, kada gali būti siūloma projektą svarstyti skubos ar ypatingos skubos tvarka. Šios abi tvarkos leidžia gerokai sutrumpinti teisės aktų priėmimo laiką ir procedūras. Naudojant ypatingą skubą, projektą galima priimti net tą pačią dieną padarius ne mažesnę kaip trijų valandų pertrauką.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
L. Kasčiūnas vyksta į Švediją, su kolegomis aptars saugumo ir gynybos pramonės klausimus
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antradienį su darbo vizitu vieši Švedijoje. ...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
Parlamentarai svarstys senų sankcijų pratęsimą ir naujų įvedimą rusams ir baltarusiams
Parlamentarai antradienį svarstys senų nacionalinių sankcijų pratęsimą ir papildomų įvedimą Baltarusijos bei Rusijos piliečiams, tarp naujų siūlymų – kelionių ribojimai, draudimai importuoti žemės ūkio produktus. ...
-
Kandidatai į prezidentus sutaria dėl būtinybės užsienio politikoje kalbėti „vienu balsu“20
Dauguma kandidatų į prezidentus sutaria, kad Lietuvos pagrindiniai užsienio politikos tikslai turėtų būti siekis kalbėti „vienu balsu“, išlaikyti paramą Ukrainai ir užtikrinti jai Vakarų dėmesį, stiprinti ryšius su N...
-
G. Landsbergis: Lietuva remia Vokietijos iniciatyvą dėl Ukrainos aprūpinimo oro gynyba14
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva remia Vokietijos iniciatyvą sustiprinti Ukrainos aprūpinimą oro gynybos sistemomis. ...
-
P. Gražulis cituodamas Šventąjį Raštą davė parodymus teismui: dėl savo elgesio Seime nesigaili7
LGBTQ žmonių niekinimu kaltinamas buvęs Seimo narys Petras Gražulis toliau savo kaltės nepripažįsta. Per posėdį pirmadienį politikas davė parodymus jo bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. ...
-
G. Landsbergis viliasi, kad sankcijos Iranui bus sugriežtintos13
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viliasi, kad Europos Sąjungos (ES) lyderiai sutars dėl sankcijų Iranui griežtinimo. Pasak jo, taip būtų siekiama limituoti balistinių raketų ir dronų tiekimą Teheranui. ...
-
Šių metų Seimo rinkimuose dalyvauti galės dvi naujos partijos5
Šių metų rudenį dėl vietų Seime galės kovoti dvi partijos, dar neišbandžiusios jėgų parlamento rikimuose. ...