- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Opozicijai priklausanti parlamentarų grupė siūlo Vyriausybei, laikantis bendros su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis politikos, pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą į Taibėjaus atstovybę.
Tokį rezoliucijos projektą „Dėl užsienio politikos“ įregistravo Seimo nariai Jonas Pinskus, Valdemaras Valkiūnas, Remigijus Žemaitaitis, Agnė Širinskienė, Andrius Palionis, Petras Gražulis, Rita Tamašunienė, Česlavas Olševskis, Beata Petkevič, Artūras Skardžius, Mindaugas Puidokas, Vigilijus Jukna, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Jie siūlo Vyriausybei tokį sprendimą priimti nedelsiant, nes „kiekviena uždelsta diena jau dabar neša didelius nuostolius Lietuvos ekonomikai ir daro didelę žalą jos žmonėms“.
Rezoliucijos projekte taip pat siūloma Vyriausybės lygmeniu nutraukti politinius debatus apie neva esančią būtinybę taikyti JAV sankcijas „Belaruskalij“ ir valstybės įmonėms suteikti teisinį aiškumą, kad jos toliau galėtų veikti pagal turimus susitarimus.
Projekte kalbama ir apie tai, kad „JAV sankcijos „Belaruskalij“ negali būti Lietuvos Respublikoje taikomos tiesiogiai bei ignoruojant bendrą Europos Sąjungos prekių judėjimo per išorės sieną politiką“.
Lietuvos piliečių verslams, kurie dėl vykdomos užsienio politikos Kinijos bei Baltarusijos atžvilgiu susidūrė su sunkumais, siūloma suteikti finansines garantijas bei paramą diversifikuojant eksporto kryptis.
„Konfliktus eskaluojanti diplomatija atsiliepia verslo bei investicijų aplinkai, taip pat gali turėti ilgalaikes pasekmes Lietuvos ekonomikai tiek per tiesioginius verslo praradimus, tiek per tai, kad dėl nestabilios užsienio politikos mažėja Lietuvos patrauklumas užsienio investuotojams“, – sakoma rezoliucijos projekte.
Dokumente reiškiamas susirūpinimas Lietuvos piliečių verslais, galimu valstybės įmonių pajamų mažėjimu bei valstybės finansinėmis netektimis, kurios, kaip nurodoma, Lietuvos banko paskaičiavimu, iki 2023 m. pabaigos gali siekti apie 1,2 proc. nuo BVP.
Seimo rezoliucijos projekte siūloma atsižvelgti į tai, kad Konstitucijos 135 straipsnis apibrėžia pagrindinį užsienio politikos siekinį – mūsų valstybės interesų, šalies saugumo ir nepriklausomybės, piliečių gerovės ir pagrindinių jų teisių ir laisvių, užtikrinimą.
Seimui rezoliucijos projekte siūloma pabrėžti tai, kad jis „besilaikąs 1991 metais Komunikatu dėl diplomatinių santykių su Kinijos Liaudies Respublika užmezgimo deklaruoto įsipareigojimo vykdyti Vienos Kinijos politiką“.
Rezoliucijos projekte primenama ir apie būtinybę užtikrinti 1993 m. Lietuvos ir Kinijos Vyriausybių susitarimo Dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos laikymąsi bei saugoti iš to kilusius teisėtus Lietuvos piliečių verslų Kinijoje lūkesčius.
Beje, tai jau antras šį mėnesį įregistruotas Seimo rezoliucijos projektas, kuriuo siekiama normalizuoti Lietuvos ir Kinijos santykius.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai atstovaujantis Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Giedrius Surplys yra įregistravęs rezoliucijos projektą „Dėl „Vienos Kinijos“ politikos ir abipuse pagarba grįstų Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos santykių“, primena ELTA.
Šiame dokumento projekte pabrėžiama, kad visi Lietuvos ir Kinijos tarpusavio nesutarimai tiek dabar, tiek ateityje turi būti sprendžiami „greitai ir tik taikių, abipuse pagarba grįstų derybų būdu, nenaudojant ekonominio bei kitokio pobūdžio spaudimo, grasinimų ar ultimatumų“.
Rezoliucijos projekte pažymima, kad Lietuva nesiekia pažeisti visuotinai pripažintos „Vienos Kinijos“ politikos.
Anot rezoliucijos projekto, Lietuva ieško naujų rinkų Rytų Azijos regione ir sieks toliau plėtoti ekonominius, kultūrinius ir žmonių ryšius su Taivanu, laikydamasi bendros ES pozicijos dėl Vienos Kinijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją15
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada18
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti74
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti12
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos11
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...