- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo LVŽS frakcijos narys, akademikas Eugenijus Jovaiša Seimui ketvirtadienį ketina pateikti Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama, kad absolvento brandos vertinimas apimtų visą bendrojo ugdymo eigą – formalųjį ir neformalųjį švietimą.
Naujoji brandos įvertinimo sistema būtų sudaroma iš keturių dalių: egzaminų, mokymosi dalykų metinio vidurkio, baigiamojo darbo bei neformalaus švietimo pasiekimų.
Brandos aukščiausias balas siektų 100. Pasiekus ne mažiau nei 60 balų, mokinys gautų brandos atestatą, kuris suteiktų teisę tęsti mokslus aukštojoje mokykloje.
„Šie pakeitimai prisidėtų prie ugdymo kokybės, skatintų mokymosi motyvaciją, padėtų vertinti moksleivius ir pačiam įsivertinti renkantis profesiją, tęsiant mokslus kolegijose ar universitetuose. Naujoji sistema prisidėtų prie brandos vertinimo visapusiškumo“, – sako E. Jovaiša.
Anot akademiko, pastaraisiais metais Lietuvoje stiprėjanti neformaliojo švietimo programų plėtra ugdytinių kompetencijų lauką išplečia kur kas plačiau, nei esant tik formaliajam švietimui.
„Tačiau iki šiol brandos vertinime yra neatsižvelgiama į neformaliame švietime įgytas kompetencijas ugdantis meno, sporto, karo ir kitose mokyklose, dalyvaujant olimpiadose, konkursuose, būnant savanoriu ir panašiai. Duomenis apie reikšmingiausius mokinio pasiekimus, formalųjį švietimą papildančius ir neformalios veiklos rezultatus būtų tikslinga pradėti kaupti nuo pradinio ugdymo pakopos ir atspindėti brandos atestate: jo priede turėtų būti išrašytos pagrindinės formalųjį švietimą papildančios veiklos ir mokyklos. Tokiu būdu kito ugdymo etapo vertintojai turėtų išsamų vaizdą apie absolvento polinkius ir pasiekimus“, – pažymi E. Jovaiša.
Šie pakeitimai prisidėtų prie ugdymo kokybės, skatintų mokymosi motyvaciją, padėtų vertinti moksleivius ir pačiam įsivertinti renkantis profesiją.
Anot akademiko, naująją brandos vertinimo sistemą reikėtų įvesti ne anksčiau nei 2027 metais. Tai sudarytų galimybę mokiniams, jų tėvams ir mokyklai pasiruošti pokyčiams. Pavyzdžiui, 2022 metų aštuntokai žinos, kad kiekvienų metų vidurkiai 2027 metais bus vertinami.
„Tam pačiam laikui reikėtų nustatyti, kad sprendimus dėl stojimo į aukštąsias mokyklas priima pačios aukštosios mokyklos, kaip tai yra daugybėje Europos ir pasaulio valstybių“, – rekomenduoja E. Jovaiša.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų, analizavusių Lietuvos švietimo sistemą, rekomendacijose pažymima, kad Lietuvoje būtina diegti mokyklos vidinio vertinimo sistemą, kuri užtikrintų mokytojų rašomų pažymių palyginamumą tarp skirtingų mokyklų, prisidėtų prie patikimo mokinių pasiekimų vertinimo.
Europos Komisija taip pat parengė rekomendacijas Lietuvai dėl pasiekimų vertinimo kaitos, kur akcentuojama formuojamojo vertinimo diegimo Lietuvoje būtinybė, kaip sąlyga siekti geresnių mokinių pasiekimų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda apie pašautą Slovakijos premjerą: šokiruojanti žinia, raginu atlikti nuodugnų tyrimą8
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasmerkė incidentą, per kurį pašautas Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico (Robertas Ficas), ir reikalauja nuodugnaus tyrimo. ...
-
G. Nausėdos gąsdinimai Vyriausybei – rinkiminis blefas?4
Prezidento rinkimai dar nesibaigė, bet Gitano Nausėdos Prezidentūra jau gąsdina Vyriausybę: esą, jeigu bus perrinktas, G. Nausėda pakeis net kelis Ingridos Šimonytės ministrus. Tik šie, panašu, nelabai tiki. Mano, kad G. Nausėda t...
-
VSD pranešėjo komisijos išvadų tvirtinimą Seimo vadovybė nutarė nukelti po rinkimų
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvadų tvirtinimą nutarta atidėti po prezidento rinkimų. ...
-
Seimo komitetas prašys VSD įvertinti kandidatų į prezidentus retoriką3
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) prašys Valstybės saugumo departamento (VSD) įvertinti kandidatų į prezidentus retoriką nacionalinio saugumo požiūriu. ...
-
Po susitikimo su Š. Papuašviliu G. Landsbergis neigia jo žodžius apie „vieningą nuomonę“5
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad smurto naudojimas prieš taikius protestuotojus yra nesuderinamas su Europos Sąjungos (ES) vertybėmis. ...
-
Vilniaus miesto taryboje – pokyčiai: N. Jagelavičienė pasitraukė iš frakcijos4
Sumažėjo „Laisvės ir teisingumo“ gretos Vilniaus miesto savivaldybėje – iš frakcijos pasitraukė tarybos narė Nijolė Jagelavičienė. Tai trečiadienio posėdyje pranešė sostinės meras Valdas Benkunskas. ...
-
Lietuva jungiasi į ginčą su Rusija dėl uždarytos ES oro erdvės5
Susisiekimo ministerija atstovaus Lietuvai 37-ių valstybių ginče su Rusija Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) taryboje dėl Maskvai uždarytos Europos Sąjungos ir kelių kitų šalių oro erdvės, trečiadienį nusprendė Vyriau...
-
Vyriausybė patvirtino naujas Lietuvos santykių su JAV gaires dvejiems metams1
Vyriausybė trečiadienį pritarė Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtoms santykių su Jungtinėmis Valstijomis strateginėms gairėms artimiausiems dvejiems metams. ...
-
Seimo komitetas pritarė siūlymui įpareigoti prezidentą keltis į Turniškėse esančią rezidenciją1
Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) trečiadienį vykusiame posėdyje pritarė siūlymui įpareigoti prezidentą privaloma tvarka persikelti į rezidenciją Turniškėse. ...
-
G. Nausėdos rinkimų štabo vadovui P. Mačiuliui su žmona gimė antras sūnus3
Prezidento Gitano Nausėdos rinkimų štabo vadovas Povilas Mačiulis su žmona Birute susilaukė antro sūnaus. ...