Antradienį Seimas pritarė konservatorių Mykolo Majausko ir Ingridos Šimonytės pasiūlymui padidinti truputį atlyginimus gydytojams rezidentams. Po bandymų perbalsuoti ir opozicijos protestų valdantieji sutiko pripažinti šį balsavimą, tačiau balsuodami dėl viso įstatymo priėmimo, jie jam nepritarė.

Pavadino gėdingu elgesiu

Už Medicinos praktikos įstatymo pataisas buvo 63 parlamentarai, prieš – aštuoni, susilaikė 57 Seimo nariai. Tarp balsavusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų – „valstiečių“ ir Socialdemokratų darbo frakcijos nariai bei „tvarkietis“ Petras Gražulis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad rezidentų algos didės, kiek suplanavo Vyriausybė, o įstatymas atmestas, nes konservatorių pasiūlytas didinimas neparemtas finansais.

„Rezidentams algos bus padidintos, kiek buvo žadėta Vyriausybės ir numatyta biudžete. Daugiau padidėti negali, nes biudžete tam pinigų nenumatyta. Įstatymas nepriimtas, nes nėra užtikrintas finansiniais resursais. Biudžetas yra priimtas, o šitas įstatymas būtų atnešęs papildomai 4 mln. eurų išlaidų nei numatyta biudžete“, – žurnalistams sakė „valstiečių“ seniūnas.

Opozicinių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis „valdančiųjų“ manevrą, kai sutiko pripažinti įvykusį balsavimą dėl konservatorių pasiūlymo, bet po to atmetė visą įstatymą, pavadino „gėdingu elgesiu“.

„Aš mėginu įsivaizduoti, kaip (jaučiasi – BNS) žmonės, kurie stebėjo ir matė tas diskusijas, jų lūkesčiai buvo sukelti“, – po balsavimo žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Jis taip pat laikosi pozicijos, kad rezidentų atlyginimų didesnis pakėlimas nebūtų pareikalavęs papildomai lėšų iš biudžeto, nes tam Sveikatos apsaugos ministerijai užtektų peržiūrėti vidinius resursus, ir sumą įvardija mažesnę – apie 1,5 mln. eurų.

„Privalomasis sveikatos draudimo fondas yra prikaupęs papildomai pinigų, ir ministerija turi visas galimybes, kurių reikia, tuo milijonu, truputėlį daugiau papildyti specialų fondą, iš kurio mokami atlyginimai rezidentams“, – sakė G. Landsbergis.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga po balsavimo sakė, kad „labai neatsakinga priėmus biudžetą bandyti ten atidarinėti skyles“. Anot jo, rezidentams atlyginimai didės tiek, kiek numatyta biudžete.

„Vyriausybė savo sprendimu priims sprendimą ir paskirs rezidentų atlyginimui padidinti pinigus tiek, kiek yra numatyta biudžete“, – sakė ministras.

Vyriausybė yra nusprendusi, kad nuo sausio rezidentams algos didės 10 proc., tam numatyta 1,4 mln. eurų. Rezidentų algos turėtų didėti iki 374 – 456 eurų į rankas. Rezidentai  taip pat gauna stipendijas, kurios siekia apie 364 eurus.

Valdantieji pripažino balsavimą

Valdančioji koalicija sutiko pripažinti, kad konservatorių siūlymas padidinti algas gydytojams rezidentams priimtas, todėl Seimo opozicija grįžo dirbti į plenarinių posėdžių salę.

Per rytinį posėdį susidariusią situaciją, kai konservatoriai, liberalai, socialdemokratai, dalis „tvarkiečių“ ir Mišrios Seimo narių grupės narių paliko posėdžių salę, kai kurie opozicijos atstovai vadino krize ir kaltino Seimo pirmininką „valstietį“ Viktorą Pranckietį ją sukėlus.

„Šiandien buvo pažeisti parlamentinės demokratijos bet kokie principai ir šiandieninis Seimo pirmininko elgesys ir taip, kaip buvo interpretuojamas balsavimas, ir noras perbalsuoti, dar kartą parodė, kad Seimo pirmininkas nėra laisvas žmogus, kad tai nėra vienas iš valstybės vadovų“, – sušaukus visų Seimo narių pasitarimą sakė konservatorė Irena Degutienė.

Toks pasitarimas parlamente surengtas pirmą kartą nuo 1992 metų.

Seimo statutas numato, kad kai kuriems klausimams preliminariai aptarti Seimas gali surengti visų Seimo narių pasitarimą, kuriame statuto taisyklės negalioja.

I. Degutienė teigė, kad pirmininkaudamas Seimo posėdžiams V. Pranckietis darbą organizuoja valdančiosios koalicijos naudai, o opozicija ignoruojama.

„Mes matome neteisingumą ir šiurkštų Seimo statuto pažeidimą. Kita vertus, mus jaudina ir tai, kad Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga šiandien nėra nei pozicija, nei opozicija, nors pagal Seimo statutą Etikos ir procedūrų komisijai turi vadovauti opozicijos atstovas. Todėl akivaizdžiai matome, kad kai kreipiamasi į Etikos ir procedūrų komisiją yra priimami sprendimai tokie, kokių pageidauja valdančiosios koalicijos žmonės“, – tvirtino I. Degutienė.

Seimo etikos sargams vadovauja Lenkų rinkimų akcijos atstovė Rita Tamašunienė.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ragino valdančiuosius atsitokėti.

„Jūs siunčiate signalą rezidentams, jauniesiems medikams pasakydami, kad prieš jų atlyginimus, kurie kainuotų sveikatos apsaugos ministro valdomam ministrui perskirstyti tik kiek daugiau nei vieną milijoną eurų, jūs siunčiate signalą, jog esate pasirengę paminti taisykles ir statutą, kad šie žmonės nepajustų pagerėjimo. Tą pačią dieną, kai pakeliami atlyginimai prokurorams ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje dirbantiems žmonėms. Tai nėra nei garbinga, nei teisinga, nei demokratiška“, – sakė jis.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronius Matelis teigė susidariusią situaciją matantis kaip krizę.

„Šią situaciją vadinčiau krize, ne kitaip. Ji prasidėjo nuo pavasario. Mums per tuos pusę metų teko išgirsti nepagrįstų kaltinimų ir kiršinimų“, – teigė jis.

Pasak B. Matelio, pasitaiko net, kai valdantieji sprendžia, kuris opozicijos atstovas gali kalbėti, o kuris ne. Anot jo, „opozicijos atstovų įstatymų projektai guli stalčiuose, o valdančiųjų eina buldozeriu“.

Opozicinių socialdemokratų vadovas Juozas Olekas teigė, kad ir anksčiau būdavo Seime balsavimai laimimi ar pralaimimi vieno balso persvara, bet tuomet nebūdavo perbalsuojama. Jis retoriškai klausė, ar valdantieji tikrai nori stumti opoziciją į parlamentinę rezistenciją, buvusią 1992 metais, kai teko anksčiau laiko paleisti Aukščiausiąją Tarybą ir skelbti pirmalaikius rinkimus.

„Labai aiškiai yra įrašyta Seimo statute apie Seimo pirmininko pareigybę. Jis nėra valdančiosios daugumos atstovas, jis nėra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, jis yra mūsų visų Seimo narių pirmininkas, vadovaujantis Seimo darbui“, – teigė J. Olekas.

Valdančiųjų „valstiečių“ atstovai atsisakė kalbėti per pasitarimą, jų koalicijos partnerių Socialdemokratų darbo frakcijos narys Juozas Bernatonis apkaltino opoziciją, kad ji diskredituoja parlamentarizmą.

„Manau, kad tai, ką šiandien daro opozicija, tai ne tik šio Seimo, bet apskritai parlamentarizmo diskreditacija. Man tai primena parlamentinę rezistenciją Aukščiausiojoje Taryboje. Prašyčiau netrikdyti Seimo darbo ir pradėti Seimo darbą pagal numatytą darbotvarkę“, – ragino jis.

Opozicijos atstovai tvirtino dirbti į posėdžių salę grįšiantys tik tokiu atveju, jeigu bus grįžta į Medicinos praktikos įstatymo pataisų projekto priėmimą, kai pritarta konservatorių Ingridos Šimonytės ir Mykolo Majausko siūlymui kitąmet padidinti gydytojų rezidentų darbo užmokestį.

Dviejų balsų persvara siūlymui buvo pritarta, tačiau valdantieji paprašė perbalsuoti, mat „valstietis“ Kęstutis Bacvinka pareiškė atsiimantis savo balsą. Seimo pirmininkas tuomet paskelbė perbalsavimą, ir pasiūlymas didinti gydytojų rezidentų algas buvo atmestas. Supykusi opozicija paliko posėdžių salę.

Be jų balsų valdantieji negalėjo priimti kitų įstatymų, nes neturėjo būtino 71 balso.

Iš pradžių pasiūlęs kelis variantus, kaip elgtis, V. Pranckietis galiausiai pranešė, kad didžiausia frakcija sutinkanti su reikalavimu grįžti į įstatymo pataisų priėmimą po konservatorių siūlymo. Tačiau balsuodami dėl visų pataisų valdantieji nepritarė projektui. Tokiu būdu liko nepriimtas ir konservatorių siūlymas.

Pasiūlė A. Kubilius

Seimo opozicijai atsisakius dalyvauti plenariniame posėdyje antradienį buvo rengiamas visų Seimo narių pasitarimas dėl bendro darbo.

Sušaukti pasitarimą pasiūlė konservatorius Andrius Kubilius per bendrą opozicinių frakcijų susirinkimą. Jam pritarė ir šiame susirinkime dalyvavęs Seimo pirmininkas „valstietis“ Viktoras Pranckietis.

„Yra klausimas, ar toliau gyvensime lyg nieko neatsitikę, ar ieškome būdų, kaip šitame Seime tartis ir neleisti įsigalėti piktnaudžiavimui“, – sakė A. Kubilius.

Seimo statutas numato, kad kai kuriems klausimams preliminariai aptarti Seimas gali surengti visų Seimo narių pasitarimą, kuriame statuto taisyklės negalioja. Pasitarimo metu Seimas jokių sprendimų nepriima.

V. Pranckietis teigė, kad ir pats būtų siūlęs surengti tokį pasitarimą.

„Reikėtų sėdėti kartu ir kalbėtis“, – sakė jis.

Opozicijos atstovai tvirtino dirbti į posėdžių salę grįšiantys tik tokiu atveju, jeigu bus grįžta į Medicinos praktikos įstatymo pataisų projekto priėmimą, kai pritarta konservatorių Ingridos Šimonytės ir Mykolo Majausko siūlymui kitąmet padidinti gydytojų rezidentų darbo užmokestį.

Dviejų balsų persvara siūlymui buvo pritarta, tačiau valdantieji paprašė perbalsuoti, mat „valstietis“ Kęstutis Bacvinka pareiškė atsiimantis savo balsą. Seimo pirmininkas tuomet paskelbė perbalsavimą, ir pasiūlymas didinti gydytojų rezidentų algas buvo atmestas. Supykusi opozicija – konservatoriai, liberalai, socialdemokratai, dalis „tvarkiečių“, Mišrios Seimo narių grupės narių – paliko posėdžių salę.

Be jų balsų valdantieji negali priimti įstatymų, nes neturi būtino 71 balso.

Seimo opozicinių frakcijų seniūnai dėl Seimo pirmininko elgesio kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją. Prašoma išaiškinti, ar V. Pranckietis„neargumentuotai paskelbdamas perbalsavimą dėl pataisos nepažeidė Seimo statuto“.

Per opozicinių frakcijų susirinkimą buvusi parlamento vadovė konservatorė Irena Degutienė tvirtino, kad pirmininkaudamas posėdžiui V. Pranckietis padarė šiurkščią klaidą paskelbdamas pakartotinį balsavimą. Ji pabrėžė, kad Seimo pirmininkas privalo būti nešališkas ir vienodai teisingas opozicijai bei valdantiesiems.

Ir ji, ir buvęs Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas socialdemokratas Algimantas Salamakinas priminė, kad etikos sargai jau yra išaiškinę, jog plenariniam posėdžiui pirmininkaujantis politikas perbalsavimą gali skelbti tik, kai rezultatas lygus arba jeigu padaryta šiurkščių pažeidimų.

„Šiuo atveju nebuvo jokių grubių pažeidimų. Vien tai, kad kas nors suklydo, ir anksčiau taip yra buvę, niekada tie balsai neįsiskaito, jie yra tik protokolui“, – aiškino I. Degutienė.

„Daugiau jokių variantų nesuteikia statutas. Atleiskite pirmininke, bet jau per metus reikia ką nors išmokti“, – sakė A. Salamakinas.

Opozicija paliko salę

Seimo opozicija antradienį protestuodama prieš Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio veiksmus paliko plenarinių posėdžių salę. Dėl to strigo parlamento darbas, nes trūko balsų įstatymams priimti.

Konfliktas kilo svarstant Medicinos praktikos įstatymo pataisų projektą. Konservatoriai Ingrida Šimonytė ir Mykolas Majauskas jam pateikė siūlymą kitąmet padidinti gydytojų rezidentų darbo užmokestį. Dviejų balsų persvara siūlymui buvo pritarta: 53 parlamentarai balsavo už, prieš buvo 21, 30 susilaikė.

Tuomet valdančiųjų atstovai paprašė dėl šio siūlymo balsuoti iš naujo. „Valstietis“ Kęstutis Bacvinka atsiėmė savo balsą, „darbietis“ Petras Čimbaras pareiškė nesupratęs, už ką balsuojama.

„Aš buvau „už“, bet dabar noriu balsuoti „prieš“. Nesupratau, prašome perbalsuoti“, – sakė P. Čimbaras.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „valstietė“ Asta Kubilienė teigė, kad komitetas konservatorių siūlymui nepritarė, nes gydytojų rezidentų atlyginimas ir taip didės 12 proc., o kitų metų biudžetas jau patvirtintas, todėl dar kelti jiems algų nėra galimybių.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis paskelbė perbalsavimą, po jo rezultatas pasikeitė: 45 parlamentarai buvo už padidinimą, prieš – 27, susilaikė 29 politikai.

„Gerbiamas pirmininke, su visa pagarba, bet jūs elgiatės negarbingai todėl, kad iš tiesų, jeigu Seimo narys nebalsavo arba suklydo ir po to tik prieina prie mikrofono ir sako, kad aš nebalsavau ir kažkas įvyko, tai yra informacija tik įrašyti į protokolą, bet ne rezultatų pakeitimas. Šiuo atveju jeigu jūs imatės tokios taktikos, aš manau, kad opozicija šitame Seime nereikalinga ir kviečiu opoziciją išeiti iš salės“, – pareiškė konservatorė Irena Degutienė.

Seimo plenarinių posėdžių salę paliko konservatoriai, liberalai, socialdemokratai, dalis „tvarkiečių“.

Seimo plenarinių posėdžių salę paliko konservatoriai, liberalai, dalis „tvarkiečių“.

Seimo opozicijai išėjus iš salės, parlamento vadovas nutraukė plenarinį posėdį ir sušaukė Seimo frakcijų seniūnų pasitarimą, tačiau opozicijos atstovai nutarė jame nedalyvauti.

„Statute yra aiškiai – jei skiriasi nuomonės vienu balsu, perbalsavimas galimas. Aš paskelbiau perbalsavimą, Seimo nariai, kurie balsavo ne taip, kaip buvo sugalvoję prieš tai, pataisė situaciją, ta pataisa buvo atmesta. Tada sukilo opozicija, norėdama demonstruoti kitokį Statuto žinojimą, kad aš neva neteisingai pasielgiau. (...) Tai yra demaršas, mes stengiamės darbą daryti konstruktyviai, o visada yra norinčiųjų parodyti, kad darbas kažkoks ne toks. Jei jie taip mano ir mano, kad mums reikia kažkokio nestabilumo, tai yra negerai“, – situaciją žurnalistams komentavo V. Pranckietis.

Kadangi opozicija plenariniame posėdyje nedalyvauja, valdantieji nesurenka 71 balso, būtino priimant įstatymus.

Pagal Seimo statutą, priimant įstatymą turi dalyvauti ne mažiau kaip pusė Seimo narių iš 141.

Pagal I. Šimonytės ir M. Majausko projektą, jaunesniajam gydytojui rezidentui taikomas bazinio darbo užmokesčio (mėnesinės algos) koeficientas būtų nebe 3,5, o 4, vyresniajam gydytojui rezidentui – ne 4, o 4,95.