SMP bankas, kaip ir patys Rusijos milijardieriai Arkadijus ir Borisas Rotenbergai, yra Europos Sąjungos sankcijas patiriančiųjų sąraše. Rotenbergų įmonė stato tiltą į okupuotą Krymą.

„Ne, šiandien jis neturi leidimo gyventi Lietuvoje“, – penktadienį duotame interviu „Laisvės TV“ sakė departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

Ji sakė, kad sprendimas dėl Arkadijaus ir Boriso Rotenbergų banko tarybos patarėjo A.Treušnikovo priimtas penktadienį.

„Tyrimą mes vykdėme nuo rugpjūčio pradžios, ne, nuo pabaigos, ir sprendimas yra priimtas šiandien“, – teigė departamento vadovė.

„Laivės TV“ duomenimis, A.Treušnikovas 11 metų turėjo leidimą gyventi Lietuvoje. E.Gudzinskaitė teigė, kad suteikiant šiam asmeniui leidimą pirmą kartą buvo pagal nustatytas procedūras surinkta reikalinga informacija.

„Vien tas faktas, iš teisinės pusės žiūrint, kad jis kažką pažįsta ar yra kažkieno atstovas, tai dar nėra pakankamas pagrindas sakyti, kad tai yra blogai. Neužtenka vien tiktai ryšių, reikia žiūrėti, o kuo tai yra blogai, kam tai yra blogai ir kiek tai yra blogai“, – ankstesnį departamento sprendimą suteikti banko tarybos patarėjui leidimą gyventi šalyje gynė E.Gudzinskaitė.

Ji sakė, kad jai teko girdėti, jog minėtam bankui Europos Sąjunga yra pritaikiusi sankcijas, tačiau ji pabrėžė, kad „vienas dalykas yra bankas, kitas dalykas yra privatus asmuo“.

Lietuvos migracijos departamentas atsisako nurodyti, kokiu pagrindu suteiktas ir būdavo pratęsiamas leidimas A.Treušnikovui gyventi Lietuvoje, nes suteikus tokią informaciją neva būtų atskleisti asmens duomenys.

Klausiama, kodėl informacija apie leidimą gyventi Lietuvoje A.Treušnikovui nebuvo paviešinta ir ar yra visuomenės interesas žinoti tokią informaciją, Migracijos departamento vadovė E.Gudzinskaitė atsakė prieštaringai:

„Man tai nekelia tokių minčių. Tai yra galbūt viešasis interesas. Bet sveriant, ar visuomenei būtina apie tai žinoti, ar ne, manau, kad galbūt viešinti tokios informacijos tikrai nereikėtų, nes tai gali pakenkti kitiems dalykams. (...) Tyrimams, kurie yra atliekamai. (...) Aš nesakau, kad jei atliekami, bet jie gali būti atliekami“, - svarstė E.Gudzinskaitė.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas praėjusią savaitę pavedė ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui išsiaiškinti aplinkybes dėl galimo Migracijos departamento informacijos nutekinimo trečiosioms šalims. Apie tai ministerija paskelbė praėjus dienai po to, kai naujienų portalas delfi.lt pranešė, jog Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjams buvo išsiųsta riboto naudojimo informacija, kodėl jiems draudžiama atvykti į Lietuvą dalyvauti tarptautiniame kongrese.

Anot portalo, problemų sukėlė tai, kad medžiagoje buvo atskleista Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo pozicija neįsileisti teisėjų dėl Krymo aneksijos įteisinimo. Remdamasi ja Maskva ėmė daryti spaudimą Lietuvai išbraukti teisėjus iš juodojo sąrašo ir uždraudė D.Žalimui atvykti į Rusiją.

VRM taip pat nurodė, kad tyrimo metu bus tiriama informacija dėl „prieglobsčio suteikimo asmenims, kurie įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašus“, tačiau nedetalizavo. 

„Situaciją reikia vertinti principingai. Tai jau ne pirmas ir ne antras kartas, kai   Migracijos  departamentui tenka viešai aiškintis dėl priimtų abejotinų sprendimų“, – pranešime spaudai teigė ministras E.Misiūnas.

Ministras nurodė, kad tokia informacija jam būtų pateikta iki pirmadienio, kai jis grįš iš komandiruotės Kinijoje. Surinkus visą informaciją bus sprendžiama, kokį tarnybinį  tyrimą pradėti.