- Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentūra kritikuoja Vyriausybę dėl delsimo didinti prokurorų darbo užmokestį. Siūlymą nuo spalio 1 d. kelti šios darbuotojų grupės atlyginimus dar vasaros pradžioje buvo įregistravęs šalies vadovas Gitanas Nausėda. Visgi, Prezidentūros teigimu, ši iniciatyva nebuvo realizuota būtent dėl Ministrų kabineto kaltės.
„Pavasario sesijoje pradėjęs valstybės tarnybos pertvarką Seimas išbalansavo valstybės pareigūnų darbo sąlygų sistemą – išspręsdamas teisėjų atlyginimo problemą, o prokurorų atlyginimus palikdamas kokius buvus. Prezidentas savo metiniame pranešime pažymėjo, kad tokia situacija mažina pasitikėjimą teisingumu ir valstybe“, – rašoma Prezidentūros komunikacijos grupės atsakyme Eltai.
Prezidentūra primena, kad šalies vadovas dar Seimo pavasario sesijoje inicijavo įstatymo pataisas, įtvirtinančias, kad prokurorų pareiginės algos koeficientai jau nuo 2023 m. spalio 1 d. siektų vidutiniškai 90 proc. atitinkamo lygmens teisėjų algų koeficientų.
Visgi Prezidentūra atkreipia dėmesį, kad Vyriausybė užkirto kelią tolesniam šios šalies vadovo iniciatyvos svarstymui Seime.
„Nepaisant to, kad absoliučiai visos Seimo frakcijos po pateikimo pritarė šiai Prezidento iniciatyvai („už“ balsavo 122 Seimo nariai, taip pat ir Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė), Vyriausybė ją sustabdė pateikdama savo išvadą ir siūlydama dar keleriems metams palikti neproporcingą atotrūkį tarp prokurorų ir teisėjų atlyginimų“, – rašoma Prezidentūros komentare.
„Tam be kita ko prieštarauja tarptautinių institucijų rekomendacijos, susiformavusi kitų Europos valstybių praktika, tai kelia grėsmę Lietuvos prokurorų nepriklausomumui“, – taip pat akcentuojama atsakyme.
Prezidentas savo metiniame pranešime pažymėjo, kad tokia situacija mažina pasitikėjimą teisingumu ir valstybe.
Prezidentūra įsitikinusi, kad I. Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas bando atsakomybę dėl prokurorų atlyginimų didinimo permesti būsimai Vyriausybei.
„Prezidento požiūriu šios Vyriausybės, kurios įgaliojimai baigsis kitais metais, mėginimas kitai Vyriausybei permesti prokurorų algų kėlimą, t.y. delsimas spręsti vienos iš pagrindinių profesinių grupių, iš esmės užtikrinančių teisinės valstybės principą, darbo užmokesčio klausimą yra tiesiog nepateisinamas“, – pabrėžia Prezidentūra.
VVSK pirmininkas: prokurorų atlyginimus Vyriausybė ketina didinti nuo naujų metų
Savo ruožtu Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas Ričardas Juška tikina asmeniškai gavęs premjerės Ingridos Šimonytės patikinimą, kad dar rudens sesijos metu parlamentą pasieks Vyriausybės siūlymas dėl prokurorų atlyginimų didinimo.
Parlamentaro žiniomis, Ministrų kabinetas ketina siūlyti prokurorų atlyginimus nuo naujų metų didinti iki 70 proc. teisėjų darbo užmokesčio.
„Nuo sausio 1 dienos turėtų kilti iki 70 proc. teisėjų atlyginimų“, – Eltai sakė R. Juška.
Visgi R. Juška teigia, kad tikslas yra, jog prokurorų darbo užmokestis didėtų etapais ir ilgainiui pasiektų 90 proc. teisėjų atlyginimo vidurkio.
„Priklausomai nuo lėšų skaičiaus ir vykdomų pertvarkų pačioje Generalinėje prokuratūroje, bus dėliojama, kada prokurorų darbo užmokestis pasieks 90 proc. teisėjų atlyginimų“, – sakė parlamentaras.
„Tai dabar Vyriausybė vykdo skaičiavimus ir numačiusi lėšas į Seimą atneš valstybės tarnybos pertvarkos paketą, kuriame ir bus tai numatyta“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad prokurorai nepasitenkinimą per mažais atlygimais reiškia jau kurį laiką. Spalio pabaigoje virš 50 prokurorų kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami priteisti atlyginti valstybės veiksmais padarytą žalą.
Pareiškėjai yra įsitikinę, kad sprendimas nuo 2023 m. liepos 1 d. padidinti teisėjų darbo užmokestį, proporcingai nepadidinus prokurorų atlyginimų, prilygsta jų atlyginimo mažinimui ir kartu yra prokurorų nepriklausomumo principo pažeidimas, teisės į teisingą darbo apmokėjimą pažeidimas, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principų pažeidimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis: laisvos, suvienytos ir taikios Europos projektas dar nėra baigtas10
Trečiadienį Lietuvai minint įstojimo į Europos Sąjungą (ES) 20-metį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos šeima dar nėra pilna. ...
-
Prezidentai: Baltijos šalių narystė ES ir NATO pakeitė geopolitinį kraštovaizdį9
Lietuvos, Latvijos ir Estijos narystė Europos Sąjungoje (ES) bei NATO iš esmės pakeitė geopolitinį kraštovaizdį ir nulėmė Baltijos šalių ateitį, sako Baltijos valstybių prezidentai. ...
-
Premjerė: per du narystės ES dešimtmečius Lietuva tapo sėkmingųjų klubo nare7
Per 20 narystės Europos Sąjungoje (ES) metų Lietuva tapo laimingųjų ir sėkmingųjų klubo nare, trečiadienį sveikindama gyventojus su sukaktimi teigė premjerė Ingrida Šimonytė. ...
-
Seimo pirmininkė: narystė ES – svarbiausias žingsnis atkūrus nepriklausomybę4
Narystė Europos Sąjungoje (ES) yra svarbiausias žingsnis šaliai atkūrus nepriklausomybę, teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, sveikindama Lietuvą įstojimo į Bendriją 20-mečio proga. ...
-
L. Kasčiūnas JAV gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje19
Antradienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Jungtinių Valstijų (JAV) gynybos srities įmones pakvietė investuoti Lietuvoje. ...
-
A. Bilotaitė sako nesulaukusi aiškaus atsakymo iš prokuratūros dėl G. Nausėdos veiksmų9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako nesulaukusi iš Generalinės prokuratūros aiškaus atsakymo, ar prezidentui Gitanui Nausėdai pirmajam pranešus apie Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą, tai nepakenkė ikiteisminiam tyrimu...
-
G. Nausėda apie etikos sargų išvadą dėl VSD komisijos: tuščiu baku toli nenuvažiuosi11
Seimo etikos sargams konstatavus, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji komisija pažeidė kelis įstatymus ir procedūras, prezidentas Gitanas Nausėda kartoja, jog šios komisijos tikslas buvo jį dis...
-
G. Nausėda kirto A. Bilotaitei: melo kojos – trumpos35
Reaguodamas į Generalinės prokuratūros išaiškinimą dėl vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės kreipimosi, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „melo kojos trumpos“. Šalies vadovas taip pat ragina dėl jo pasisak...
-
Priklausyti Europos civilizacijai: didžiausias Baltijos šalių troškimas išsipildė41
Didžiausias Baltijos šalių troškimas – politiškai būti kiek įmanoma toliau nuo Maskvos, tapti neatsiejama Europos dalimi, turėti čia visų girdimą balsą, išsipildė. Apie pabaltijiečių sėkmės istoriją „...
-
V. Čmilytė-Nielsen apie sprendimą dėl VSD pranešėjo komisijos: kai kurios išvados verčia šyptelėti3
Dalis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) išvadų dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją, padarytų pažeidimų verčia šyptelėti, sako Seimo pirmininkė. ...