Jis taip pat pareiškė, kad Viktoras Uspaskichas, Vytautas Gapšys ir Marina Liutkevičienė pagrįstai nuteisti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Prokuroro prašymas jų veiką kvalifikuoti kaip sukčiavimą atmestas.

Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Apeliacinio teismo vasario mėnesį Darbo partijos įkūrėjui V.Uspaskichui skirtą 6,8 tūkst. eurų baudą, V.Gapšys liko nubaustas 3,6 tūkst. eurų, M.Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis. V.Uspaskichas ir V.Gapšys baudas jau sumokėjo, M.Liutkevičienei teismas leido baudą sumokėti per dvejus metus.

Aukščiausiojo Teismo verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

LAT patvirtino, kad Darbo partija turėjo neapskaitytų pajamų ir išlaidų. Skaitydama sprendimą teisėja Rima Ažubalytė sakė, kad iš neoficialių partijos lėšų finansuoti partijos skyriai, renginiai.

„Liudytoja N.Steponavičiūtė davė atsakymus, jokių esminių prieštaravimų nenustatyta, teismas ištyrė jos parodymus, jos parodymai buvo kruopščiai tiriami, gretinami, nenustatyta įrodinėjimo taisyklių pažeidimų“, – sakė teisėja, kalbėdama apie pagrindinės bylos liudytojos Nijolės Steponavičiūtės parodymus.

Ši moteris atskleidė „juodosios buhalterijos“ mechanizmą ir yra saugoma valstybės.

Ir po reorganizacijos galima taikyti atsakomybę

Darbo partijos byloje pirmą kartą teismų praktikoje spręstas reorganizuotos politinės partijos baudžiamosios atsakomybės klausimas. Dėl šios problemos sudėtingumo LAT buvo sudaryta Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija.

Ji konstatavo, kad „juridinio asmens reorganizavimas pats savaime nereiškia, jog po reorganizacijos įsteigtas naujas juridinis asmuo negali atsakyti baudžiamąja tvarka“.

Pasak Aukščiausiojo Teismo, dėl galimybės taikyti baudžiamąją atsakomybę turi būti sprendžiama įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą: ar juridinio asmens reorganizavimu nesiekiama tik išvengti baudžiamosios atsakomybės, ar yra padarytų nusikalstamų veikų ryšys su naujojo juridinio asmens vykdoma veikla, ar kiti per reorganizavimą susijungę juridiniai asmenys žinojo apie padarytas nusikalstamas veikas, buvo suinteresuoti ja ir tokios veikos rezultatais bei kt.

LAT taip pat konstatavo, kad dėl kaltinimų Darbo partijai yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

„Net ir patvirtinus reorganizuotos Darbo partijos baudžiamosios atsakomybės galimybę, apkaltinamasis nuosprendis nebegalėtų būti priimtas, todėl bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui nebėra tikslingas“, – teigiama teismo sprendime.

„Juodoji“ buhalterija įrodyta

LAT penktadienį taip pat atmetė nuteistųjų Darbo partijos įkūrėjo V.Uspaskicho, buvusio vieno iš partijos lyderių, eksparlamentaro V.Gapšio ir buvusios finansininkės M.Liutkevičienės skundus. Teismas priėjo išvadą, kad jie pagrįstai nuteisti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Pasak teismo, V.Uspaskicho tyčia apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą yra akivaizdi įvertinus teismų nustatytą nusikalstamos veikos mechanizmą ir faktinius bylos duomenis.

„Įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl tyčios buvimo partijos vadovo, nuteistojo V.Uspaskicho, kaip apgaulingos buhalterinės apskaitos organizatoriaus, veikoje“, – pažymima nutartyje.

Atmesdamas V.Uspaskicho argumentus, kad jis teisėtai įgaliojo kitus asmenis užsiimti Darbo partijos buhalterinės apskaitos tvarkymu ir tinkama apskaitos kontrole, pats jokių su tuo susijusių veiksmų neatliko, į apskaitos vedimo procedūras nesikišo, LAT pažymėjo, kad pagal įstatymus įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą. O tai, kad vadovas nesidomi įmonės veikla, neatleidžia jo nuo atsakomybės.

„Bylos duomenys leido padaryti išvadą, kad V.Uspaskichas organizavo apgaulingą buhalterinę apskaitą ir kad neoficialių pajamų ir išlaidų apskaitymas neoficialioje apskaitoje buvo reikalingas apgaulingos apskaitos organizatoriams – Darbo partijos pirmininkui V.Uspaskichui ir už partijos ūkinę finansinę veiklą tuo laikotarpiu faktiškai atsakingam asmeniui, dėl kurio baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme išskirta“, – tvirtina teismas.

Anot jo, M.Liutkevičienė, būdama partijos iždininkė, turėdama universitetinį išsilavinimą ir patirtį finansų srityje, žinojo ir suprato, kad Darbo partijoje vedama dviguba buhalterija, kad egzistavo pajamos ir išlaidos, kurios nebuvo įtraukiamos į oficialią apskaitą, o jos vedama apskaita neatspindėjo visų Darbo partijos pajamų ir išlaidų.

Atmesdamas V.Gapšio argumentus, kad jo pareigos Darbo partijoje nebuvo susijusios su buhalterinės apskaitos organizavimu ir vedimu, Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad jis, būdamas partijos atsakingasis sekretorius, žinojo, jog partijoje ne visos piniginės lėšos yra oficialiai apskaitomos ir davė nurodymus buhalterei N.Steponavičiūtei iš neoficialiai apskaitomų lėšų apmokėti kuro bei telekomunikacijų išlaidas. Dėl tokių jo veiksmų iš dalies nebuvo galima nustatyti Darbo partijos 2004–2006 metais turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

LAT, laikydamasis taisyklės, kad griežtesnis įstatymas neturi atgalinio veikimo galios, panaikino sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė organizuota grupė, ir paliko pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupė.

Mokesčių nemokėjimas nereiškia sukčiavimo

Teismas atmetė ir Generalinės prokuratūros prašymą V.Uspaskicho, V.Gapšio ir M.Liutkevičienės veiksmus vertinti kaip sukčiavimą.

LAT nurodė, kad tokie veiksmai galėtų atitikti neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo nusikaltimą, tačiau dėl jo yra suėję senaties terminai.

Tuo pačiu teismo nutartyje atkreiptas dėmesys į sukčiavimo ir nusikalstamų veikų finansų sistemai skirtumus. Anot jo, bet kuris mokesčių nesumokėjimas savaime negali reikšti sukčiavimo.

„Sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas valstybės įgaliotai institucijai siekiant nuslėpti mokesčius – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į finansų sistemą“, – akcentavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Atmestas ir prokuroro argumentas, kad Darbo partija turi būti nubausta už sukčiavimą, nes apgaule gavo valstybės dotacijas, Vyriausiajai rinkimų komisijai nuslėpdama aplinkybes apie neteisėtą partijos finansavimą. Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad valstybės biudžeto asignavimų politinėms partijoms skyrimą visų pirma lemia gauti rinkėjų balsai.

Tačiau LAT paliko nepakeistą teismų sprendimą, kuriuo Darbo partijai skirtos dotacijos grąžintos į valstybės biudžetą. LAT pabrėžė, kad negali būti sudarytos sąlygos esminius įstatymų pažeidimus padariusioms politinėms partijoms gauti finansavimą iš valstybės.

Bylos duomenimis, 2004-2006 metais į oficialią Darbo partijos buhalterinę apskaitą neįrašyta 24 mln. 297 tūkst. 626,06 lito (7 mln. 37 078,91 euro) pajamų ir 14 mln. 727 tūkst. 63,21 lito (4 mln. 265 tūkst. 252,32 euro) išlaidų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pakeitimu.