- Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės saugumo departamento pažyma, atskleidžianti pastangas užvaldyti valstybę, pasirodė savaitės pradžioje tarsi atsakas į paviešintą prezidentės Dalios Grybauskaitės ir teismo laukiančio Eligijaus Masiulio susirašinėjimą. „MG Baltic“ interesas apėmė Seimą, 10 ministerijų, 4 valstybės institucijas.
VSD pažyma atskleidė labai konkrečius „MG Baltic“ atstovų veiksmus, kuriais buvo siekiama paveikti politikus, politinius procesus, daryti įtaką teisėsaugai ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms.
Tai maždaug 13 metų laikotarpis, tai yra nuo 2005 iki 2018 m. VSD teigia, kad jo turima tyrimų informacija buvo nuolat perduodama Specialiųjų tyrimų tarnybai. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuris baigia tyrimą dėl interesų grupių įtakos politikams ir politinėms partijoms, skirta VSD pažyma išslaptinta tik iš dalies, nes joje dar daug įslaptintų pavardžių ir pavadinimų. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.
– Jums pačiam buvo netikėta žiniasklaidoje pasirodžiusi pažyma, skirta jūsų komitetui, ar gal jūs žinojote, kad ji pasirodys?
– Visiškai noriu atmesti, kad tai yra mūsų sankcionuota, ir tikrai mes siekiame paviešinti išvadas, o ne detales, ne atskiras pažymas ir netgi pasiūlyti kai kuriuos sprendimus.
– Ar tai reiškia, po šito jūsų tyrimo, kurį jūs, kaip suprantu, birželio 1-ąją, kaip esate pasižadėjęs, paviešinsite?
– Taip.
– Jūs esate numatę kažkokias pataisas daryti?
– Be abejo, visiškai neatmetu galimybės, kad gali atsirasti pakankamai rimtos darbo grupės arba politinė valia tam, kad mes galėtume, tarkime, per rudens sesiją arba net per pavasario sesiją dalį klausimų išspręsti. Aš manyčiau, pirmas, svarbiausias klausimas yra politinių partijų ir kampanijų finansavimo kontrolė. Pirmiausia, reikia stiprinti Vyriausiąją rinkimų komisiją. Ji turi būti visiškai proaktyvi, turi būti peržiūrėti prioritetai, turi būti dinamika, ir turi būti orientacija į rezultatą. Mes negalime po 10 metų pamatyti kaip viena partija buvo finansuojama neaiškiais pinigais, pasekmes turime pakankamai skaudžias. Antras dalykas, ką, manau, skubiai reikia daryti, tai priimti sprendimus, ar galima žiniasklaidą naudoti taip, kaip jinai buvo naudojama, nes tai yra licencijuojama veikla. Ji turi tarnauti viešiesiems interesams, tai yra verslas, bet tai yra licencijuojama veikla. Tu, jeigu, pavyzdžiui, gauni licenciją ginklui ir šaudysi centre, jis bus atimtas. Čia buvo šaudoma į valstybę, tai tie, kas šaudo į valstybę, turėdami žiniasklaidą, juos reikia tiesiog patraukti.
– Ar teisingai jus suprantu, kad, kaip šiuo atveju mes kalbame, iš to, ką žinome, ta žiniasklaidos grupė, kuri yra paminėta, kurią kontroliavo koncernas, ji gali netekti licencijos, jūsų manymu?
– Mes turime kelti tokius klausimus, nes aš negaliu vienasmeniškai priimti sprendimo, bet man atrodo, kad tie pavyzdžiai, kuriuos mes matome, kai žiniasklaidos priemonė naudojama ne kaip priemonė, o kaip įrankis, kaip kažkokios propagandos departamentas ar atskirų interesų lobizmo departamentas, taip negali būti. Aš tikiuosi, kad čia turi jau dabar mąstyti institucijos, kurios atsako už žiniasklaidos kontrolę. Tokių valstybėje yra, ir jau turime galvoti apie sprendimus. Mes tiesiog, matyt, kviesime tuos sprendimus daryti. Be abejo, reikia stiprinti teisėsaugos institucijas. Mes turime galimybę šiek tiek investuodami pasiekti, kad mūsų žvalgybos, specialiosios tarnybos atitiktų JAV, britų technologinį lygį.
– Na, ir Lobistinės veiklos įstatymas, greičiausiai, laukia savo eilės?
– Be abejo, Lobistinės veiklos įstatymas, vienareikšmiškai.
– Kai tos išvados bus paskelbtos, joms reikės Seimo pritarimo, tada reikės pritarimo jūsų siūlomiems pakeitimams įstatymuose, manote, kad šiandien Seime jūs turite paramą?
– Tam, kad tuos sprendimus priimtume, reikės nacionalinio susitarimo, panašiai kaip su krašto apsauga. Vienareikšmiškai pozicija ir opozicija, jeigu nori, kad valstybė padarytų proveržį, ji turi susitarti. Ir aš tikiu, kad tam valia yra, bent jau ką matau dabar. Be abejo, teks praryti kai kurias piliules, gauti dėmesio, kuris politikams nelabai patiks, po šito tyrimo. Be abejo, mes galime taškytis (kaip dabar yra, energija bandoma nukreipti), pradėti persekioti specialiąsias tarnybas, kviesti į Seimą – kodėl neįspėjote? Apie ką įspėti, ką įspėti? Apie dramblius perkamus? Na, juokinga.
– Vienas koncernas kol kas garsus, bet esate pasakęs, kad yra ir daugiau tokių verslo grupių, jūsų tyrime bus bene 5-6. Tai aš suprantu, jūs dabar jų nepasakysite čia, nors aš labai norėčiau būti pirma, kuri apie tai paskelbs, bet ar jūs galite bent pasakyti, ar jos yra taip pat veikiančios, kaip dabar savo aktyvumu ir agresyvumu buvo „MG Baltic“? Ar jos dabar yra tarsi antrame plane ir dabar kažkokios aiškios, ryškios veiklos nevykdo?
– O, geras klausimas! Taip, kai kurios yra veikiančios.
– Ar yra jūsų tyrime ir daugiau žiniasklaidos priemonių minima?
– Taip.
– Irgi veikiančių?
– Taip.
– Bene 2006 m. buvo kilęs skandalas su VSD, ir tada buvo garsiosios 12 pažymų, kurias NSGK, jūsų pirmtakai, tada, pirmiausia, bandė labai sunkiai išsireikalauti, paskui jas gavo ir prašė paviešinti, reikalavo netgi. Tada pats VSD pasakė: „jokiu būdu“. Tuometinis premjeras, valdantieji sakė, tai susilpnins VSD, negalima jų viešinti. Ir tada visi kalbėjo, kad tai yra verslo, interesų grupių ryšiai su politikais, bandymas daryti įtaką politiniams sprendimams, politiniams procesams. Ar nemanote, kad dabar būtų galima grįžti prie tos temos ir tas 12 pažymų paviešinti? O gal jos yra jūsų tyrime įtrauktos ir tada viskas automatiškai pasimatys?
– Sakoma – mokykis iš klaidų. Kada vyko tyrimas, NSGK nusileido iki šito laikotarpio, mes išanalizavome tą tyrimą (12 pažymų). Tuo metu tai buvo drąsus tyrimas, stiprus tyrimas, mes svarstėme išslaptinti ir jas. Bet dar svarbesnė užduotis, nors ir kiek būtų problemų, kurias visuomenė turėtų žinoti, bet yra dar svarbesnė užduotis apsaugoti šaltinius, pareigūnus, metodus. Ir aš galiu pasakyti, kad nutarta tų pažymų neviešinti, nes jos, nors yra labai svarbios, bet jos padarytų žalos specialiųjų tarnybų veiklai.
– Ar tose 12 pažymų ir tai, ką jūs dabar tyrėte ir matėte, veikėjai „persilieja“, kartojasi, yra tų pačių?
– Yra.
– Ar premjeras nepaskubėjo, išvardindamas tris politines jėgas, dėl kurių jis yra visiškai ramus?
– Nebūtų man korektiška komentuoti premjero teiginių. Atleiskite, nekomentuosiu.
– Pone Bakai, kaip jūs įsivaizduojate likimą tų verslininkų, tų žmonių, kurie per tas pažymas pasimatė viešumoje, ir gal tų, kurie bus jūsų paviešintame tyrime?
– Tiesą sakant, man svarbu kaip jie įsivaizduoja Lietuvos likimą. Ir įsivaizdavo tuos 10 metų visų mūsų likimus. Tų, kurie važiavo iš valstybės, likimus, šeimų. Tiesą sakant, man tų žmonių likimas nėra svarbiausias.
– Na, va ir atsakėte labai aiškiai šį kartą. Labai ačiū jums.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo9
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis1
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą4
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose3
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų1
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis3
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
Prezidento posto siekiantis I. Vėgėlė VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto siekiančio Igno Vėgėlės atstovai ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
V. Bakas: Seimo komisijos narių klausimai sukėlė tarnybų vadovų isteriją
Seimo tyrimas dėl buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno pateiktos informacijos apie žvalgybos tarnybos galbūt atliktą paslaugą kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai ir tyrėjų klausimai sukėlė tirtų institucijų vadovų isteri...
-
STT nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugoje18
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. ...