- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jei 1990–1991 metais Lietuvai grėsė tiesioginė prievarta, šiais laikais bandymai pakenkti laisvei – daug rafinuotesni, sako Laisvės premijos laureatas, pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis.
Kitas šios premijos laureatas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, savo ruožtu primena, kad laisvės niekas nedovanoja – už ją kovojama ir kova išlieka nuolatinė.
„Šitokie paminėjimai turi stiprinti mus, nes puikiai žinome, kad laisvės niekas nedovanoja, už ją kovojama ir kovosime toliau. Su didele pagarba prisimename tuos, kurie savo gyvybės auka suteikė mums galimybę ta laisve naudotis“, – trumpoje spaudos konferencijoje po Laisvės premijų įteikimo ceremonijos Seime sakė V.Adamkus.
V.Landsbergis pabrėžė, kad „laisvė yra ta pati, bet iššūkiai, kliūtys keičiasi“.
„Jei kas nori palyginimų su 90–91 metais, nesunku palyginti – tada laisvei grėsė tiesioginė prievarta, smurtas, ir daugybė žmonių buvo pasiryžę nesitraukti net prieš mirties pavojų. Vardan to, ką jie jautė savyje – tą didžiąją vertybę ir jau turimą laimėjimą“, – sakė V.Landsbergis.
„Dabar yra kitaip, dabar prievartavimas, laisvės apribojimai yra daug rafinuotesni. Yra daugybė veikimo, kad mes patys apribotume savo laisvę, kad mes patys bijotume, nemažai žmonių atrodo, gal ne tiek daug, bet jie bando turėti didelį balsą, triukšmauja: „O kam tos gėlytės, blogos gėlytės“. Tai vargšai žmonės, jie dar nelaisvi pasidžiaugti neužmirštuole?“ – kalbėjo buvęs valstybės vadovas.
Tai vargšai žmonės, jie dar nelaisvi pasidžiaugti neužmirštuole.
Pagerbiant Sausio 13-osios aukų atminimą Laisvės gynėjų dienos simboliu jau keleri metai yra tapęs neužmirštuolės žiedas – atlape įsegtas ženkliukas, kaip atminimo ženklas jis taip pat naudojamas renginiuose. Yra prieštaraujančių šiam ženklui, teigiančių, esą tai nesąs tautinis simbolis, nustelbia oficialųjį – trispalvę, tautinę valstybės vėliavą.
V.Landsbergiui buvo užduotas klausimas apie tai, kaip vertina dabartinio Seimo sprendimą suteikti jam Laisvės premiją, kai praėjusios kadencijos parlamentas tam pasipriešino. Buvusios kadencijos Seime buvo nepritarta Laisvės premijos komisijos siūlymui 2015-ųjų premiją skirti V.Landsbergiui, ir pernai per Laisvės gynėjų dieną premiją iš viso nebuvo įteikta.
„Aš norėčiau matyti skirtingus Seimus. Ano Seimo jau nėra, ir užmirškim“, – atsakė V.Landsbergis.
Buvę šalies vadovai taip pat sulaukė ir klausimo, kaip vertina naujų valdančiųjų „norą artimiau bendrauti su Rusija“, tačiau jie abu sakė tokių naujosios daugumos siekių nepastebėję.
„Aš pirmiausia tokių didelių jų pageidavimų ar norų nesu girdėjęs. Mes turime rasti kelią kalbėti, bet ne su tais, kurie agresyviai ir šią dieną grasina mūsų tautai“, – atsakė V.Adamkus.
„Jūs per daug apibendrinat. Ar jūs tikrai žinot jų sumanymus? Ką jūs vadinat valdančiaisiais? Čia labai daug erdvės spekuliacijoms. Aš galvoju bendriau, apie santykį su žmonėmis arba politiniais asmenimis, ar net su valstybe, kuri buvo neteisi, elgėsi blogai. Bet jei šiandien kalbama apie santykių pagerinimą, aš pirmiausia į tą ir žiūriu – jūs jau kitaip galvojat negu vakar? Labai džiaugiuosi, tai pasakykit, kad vakar mes klydom, šiandien jau galvojam kitaip“, – į klausimą atsakė V.Landsbergis.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis buvo klausiamas, ar nemano, jog sprendimas susitikti su Rusijos ambasadoriumi Aleksandru Udalcovu šią savaitę, prieš Laisvės gynėjų dieną, nebuvo klaida, pastebėta, kad Rusijos ambasadorius nedalyvavo Laisvės gynėjų dienos minėjime Seime kaip kitų šalių diplomatai.
V.Pranckietis atsakė pasiremdamas ankstesniu V.Landsbergio pasisakymu, kuriuo jis į Sausio įvykių minėjimus siūlė kviesti Rusijos parlamentarus. „Dūmos žmones reikėtų kviesti čia, kad jie žinotų, kad Lietuva kovojo ir už Rusijos demokratiją ir neturi būti tokio susipriešinimo, kokio kartais bandome pasiekti“, – sakė V.Pranckietis.
Taip pat anksčiau žiniasklaidai komentuodamas susitikimą su ambasadoriumi A.Udalcovu V.Pranckietis sakė, kad tai buvusi proga priminti apie nenorą išduoti teisiamuosius Sausio 13-osios byloje.
1991 metų sausio 13-osios naktį dėl sovietų karių vykdytų veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato nužudyta 14 civilių. Šimtai žmonių buvo sužeisti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pranešėjas T. Gailius tikina pats paviešinęs savo tapatybę
Generalinei prokuratūrai pareiškus, kad Seimo laikinoji komisija atskleidė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus asmens duomenis, jis pats sako su šiuo priekaištu komisijai nesutinkantis. ...
-
I. Kačinskaitė-Urbonienė traukiasi iš Darbo partijos3
Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš Darbo partijos. ...
-
V. Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje, EP rinkimuose sąrašą ves V. Bukauskas12
Viktoras Uspaskichas stabdo savo narystę Darbo partijoje ir neves partijos sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Visgi „darbiečiai“ dalyvaus rinkimuose, pirmasis sąraše bus pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Valentinas Bu...
-
V. Tutkus prezidento rinkimuose dalyvauti nebegalės: nesurinko reikiamo rinkėjų palaikymo25
Ketvirtadienį buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, save išsikėlę Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nepateikė minimalaus skaičiaus parašų, reikalingų kandidatuoti prezidento rinkimuose. ...
-
Baigėsi parašų rinkimo terminas prezidento rinkimuose: V. Tutkus į VRK atvyko paskutinėmis minutėmis1
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimo terminas pretendentams į kandidatus prezidento rinkimuose. ...
-
Po STT sprendimo opozicija toliau stabdo NSGK darbą5
Opozicija stabdys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą iki tol, kol nebus sulaukta Generalinės prokuratūros patvirtinimo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimų dėl viešųjų pirkim...
-
E. Vaitkus VRK įteikė per 31 tūkst. parašų siekiant dalyvauti prezidento rinkimuose6
Prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis medikas Eduardas Vaitkus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) ketvirtadienį įteikė per 31 tūkst. parašų. ...
-
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis G. Jeglinskas VRK pateikė per 26 tūkst. parašų1
Prezidento rinkimuose dalyvauti siekiantis buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 26 tūkst. rėmėjų parašų. ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Prezidento posto siekiantis A. Veryga VRK pateikė per 36 tūkst. rinkėjų parašų
Prezidento posto ketinantis siekti buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 36 tūkst. rėmėjų parašų. ...