- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai vykusiems Seimo rinkimams partijos ir atskiri kandidatai išleido daugiau kaip 9 mln. eurų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) surinkti duomenys.
Kadangi jų išlaidos buvo didesnės nei pajamos, beveik 1 mln. eurų rinkimų dalyviai liko skolingi. Didžiausia skylė – beveik pusės milijono eurų – atsivėrė socialdemokratų biudžete.
VRK duomenimis, Seimo rinkimų kampanijai politikai iš viso surinko 8 mln. 111 tūkst. 207 eurus. Didžiąją – 6,4 mln. eurų – šios sumos dalį sudarė partijų lėšos, patys kandidatai skyrė beveik 983 tūkst. eurų, dar gavo beveik 717 tūkst. eurų aukų.
Turtingiausios per parlamento rinkimus buvo pagrindinės konkurentės – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) bei Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS). Jų pajamos siekė daugiau kaip po 1,7 mln. eurų.
Trečia „milijonierė“ buvo Darbo partija, surinkusi beveik 1,3 mln. eurų.
Liberalų sąjūdis Seimo rinkimams turėjo per 709 tūkst. eurų, Lietuvos socialdemokratų partija – 636 tūkst., Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 520 tūkst., Lietuvos socialdemokratų darbo partija – 323 tūkst., Laisvės partija – 271 tūkst. eurų.
P. Peleckio / Fotobanko nuotr.
VRK teigimu, bendros Seimo rinkimų dalyvių išlaidos siekė 9 mln. 120 tūkst. 912 eurų. Didžioji jų dalis – per 7,7 mln. eurų – teko politinei reklamai.
Daugiausia pinigų – 1,6 mln. eurų – reklamai per rinkimus skyrė „valstiečiai“.
Konservatorių išlaidos tam sudarė beveik 1,4 mln. eurų, „darbiečių“ – beveik 1,4 mln. eurų, socialdemokratų – per 856 tūkst. eurų.
Nė euro tam neskyrė tautininkai-respublikonai, Kovotojų už Lietuvą sąjunga, „Jaunoji Lietuva“ ir Rusų aljansas.
Dešimt partijų ir 32 kandidatai po rinkimų liko skolingi, penki iš jų jau informavo VRK, kad skolą padengė, dar penki – kad sumokėjo dalį jos.
Rinkimai labiausiai nuostolingi buvo abiem socialdemokratinėms partijoms. Kaip partija mandatų neiškovoję „socialdarbiečiai“ liko skolingi 201 tūkst. eurų, trylika mandatų gavę socialdemokratai – 457 tūkst. eurų.
Lietuvos socialdemokratų partijos atsakingasis sekretorius Justas Pankauskas BNS sakė, kad didžioji dalis skolos jau padengta, o balandį jį bus sumokėta visa.
„Partija valstybės dotaciją gauna du kartus per metus – pirmojo pusmečio iki balandžio 15 dienos, antrojo – iki lapkričio 15-osios. Natūralu, kad pavasario dotacijos nepakako visiems rinkimų užsakymams apmokėti. Rudenį gavę dotaciją daugiau 300 tūkst. eurų sumokėjome susidariusioms skoloms padengti“, – teigė jis.
Pasak J. Pankausko, likę apie 100 tūkst. eurų įsiskolinimų vienai reklamos agentūrai bus sumokėti balandį gavus šių metų valstybės dotaciją.
„Lėšų šaltiniai yra riboti“, – teigė jis.
Be rinkimų dalyvių lėšų, Seimo rinkimams organizuoti panaudota ir 15,8 mln. eurų valstybės biudžeto asignavimų. Didžioji šių lėšų dalis teko rinkimų komisijų narių darbo užmokesčiui.
2016 metais metais vykę parlamento rinkimai kainavo truputį mažiau. Tuomet partijos ir kandidatai išleido beveik 8 mln. eurų, o surinko daugiau kaip 6 mln. eurų pajamų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas dalyvavo nuotoliniame Ramšteino susitikime
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas penktadienį dalyvavo nuotoliniame Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikime. ...
-
G. Nausėda ir A. Duda pabrėžia Ukrainos pergalės, transatlantinio ryšio reikšmę ES saugai
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria, kad pagrindinis iššūkis Europai šiuo metu yra Rusijos karas Ukrainoje, todėl Bendrija turi spartinti Ukrainos atstatymą ir narystės procesą, taip pat išlaikyti glaudų ryšį su JAV. ...
-
Kyjive Europos socialinės politikos ministrai pasirašė bendrą deklaraciją
Šią savaitę su darbo vizitu Kyjive viešinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį kartu su kitais Europos socialinės politikos ministrais pasirašė bendrą deklaraciją. ...
-
G. Landsbergis oficialiai atidarė Lietuvos ambasadą Pietų Korėjoje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vizito Pietų Korėjoje metu penktadienį oficialiai atidarė prieš dvejus metus įkurtą Lietuvos ambasadą Seule. ...
-
G. Labanauskas: darau pauzę aktyvioje politikoje
Šią savaitę iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kauno skyriaus pirmininko pareigų pasitraukė Gintautas Labananauskas. Laikinai Kauno miesto skyriaus reikalais rūpinsis Vida Kisielienė. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
D. Grybauskaitė apie 5-ąjį NATO straipsnį: regioniniai susitarimai tampa svarbesni3
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė sako, kad šiuo metu šaliai ypač svarbūs regioniniai gynybos susitarimai. Pasak jos, būtent atskirus regioninius sutarimus sudariusios partnerės pirmosios ateitų į pagalbą Lietuvos užp...
-
Prokuratūra: R. Žemaitaitis viešai tyčiojosi ir niekino žydų tautybės asmenis15
Prokuratūra penktadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pareiškimų. ...
-
I. Vėgėlė apskundė VRK išvadą dėl rinkėjų papirkinėjimo: norėjau daugiau šypsenų moterų veiduose2
Prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė teismui apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad dovanodamas gėles moterims jis papirkinėjo rinkėjus. ...
-
Skandalingos išvados sukėlė dar vieną skandalą: atskleista jautri Lietuvos žvalgybos informacija?10
Skandalingai pristatytos valdančiųjų komisijos išvados dėl prezidento pažeidžiamumo kelia dar didesnį skandalą. Opozicija kaltina, kad komisijos išvadose be jokio reikalo atskleista ypač jautri Lietuvos žvalgybos informacija, o t...