Neterminuotas mokytojų streikas pirmadienį nesibaigs - profsąjungos nesusitarė su Vyriausybės atstovais dėl jo nutraukimo.

Su Vyriausybe nesusitarė

Dalis pedagogų žada tęsti streiką bent iki trečiadienio, kol vyks naujas derybų raundas Vyriausybėje, tuo metu viena profsąjunga teigia, kad mokytojai gali streikuoti kelias savaites - iki Seimo sesijos.

„Aš nežinau, kaip pasielgs profsąjungos, bet šiaip ar taip, aš manyčiau, kad ne streikuose sprendžiami klausimai, o derantis, kalbantis ir ieškant kompromisų iš abiejų pusių“, - pasibaigus pirmadienio deryboms sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus.

Jis teigė, kad susitarimą dėl streiko nutraukimo bent su dalimi profsąjungų tikimasi pasirašyti trečiadienį.

„Labai sunku jų reikalavimus įvykdyti, nes gali būti, kad tektų grįžti peržiūrėti biudžetą, o to Vyriausybė negali įsipareigoti, nes tai yra Seimo prerogatyva (...). Kelsim šitą klausimą į Politinę tarybą, diskutuosime aukščiausiu lygiu“, - aiškino R.Vaitkus. Tačiau kol kas nenumatyta, kad Politinė taryba posėdžiautų artimiausiomis dienomis.

Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas sako, kad kol kas nesusiderėta dėl esminio klausimo.

„Pagrindinis punktas, būtent dėl darbo užmokesčio didinimo nuo rugsėjo 1 dienos skiriant tam 18 mln. eurų - nepasiektas, nes, mūsų manymu, tiek Vyriausybė, tiek Švietimo ministerija, tiek Finansų ministerija neatliko namų darbų - nepateiktas realus skaičius, iš kur tai paimti“, - žurnalistams sakė jis.

Švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė savo ruožtu po pirmadienio derybų sakė matanti teigiamų poslinkių.

„Nepavyko susiderėti dėl vieno punkto - dėl profsąjungų reikalavimo panaikinti atlyginimų koeficientų šakutes jau nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos. Tą punktą mes atidėjome iki trečiadienio. Galbūt tai yra geras ženklas - vadinasi, dar tiesiog sėsime prie derybų stalo, gal pavyks susitarti. Bandome įtikinti profsąjungas, kad nuo 2016 metų tokios sumos rasti, kad panaikintume iš karto šakutes, nėra tiesiog galimybių. Matysime, gal pavyks susiderėti, susitarti. O dėl visų kitų punktų - dėl pedagogų etatinio apmokėjimo modelio metmenų, dėl mokytojų skaičiaus optimizavimo veiksmų plano pateikimo ir dėl kitų dalykų tiesiog suderinome tekstą“, - aiškino ji.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas iš pirmadienio derybų pasitraukė joms nesibaigus. Jis pareiškė, kad iš jo vadovaujamos profsąjungos streikuoja apie 70 mokyklų bei darželių ir jos turėtų tęsti streiką iki Seimo sesijos.

„Streikas turės tęstis iki kol pradės dirbti Seimas, nes jeigu Vyriausybė negali ir neturi įgaliojimo spręsti reikalavimus, tai tiesiog reikės laukti Seimo“, - pirmadienį sakė A.Navickas.

Lietuvoje yra per 2 tūkst. mokyklų ir darželių. Pirmadienį streiką pradėjo per 200 įstaigų.

Siekdami didesnių algų ir kitų pertvarkų pedagogai gruodį rengė įspėjamuosius streikus, o praėjusią savaitę Vilniuje vyko mitingas.

Atlyginimai mokytojams šiek tiek didinti nuo 2016 metų sausio.

Ministerijos skelbiamais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis Lietuvos mokytojo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekia 823,4 euro per mėnesį. Tačiau trečdalis mokytojų dirba nepilnu krūviu, apie dešimtadalis visų pedagogų turi mažiau kaip devynias pamokas per savaitę.

Tėvai mokytojus palaiko

Tėvus vienijančios organizacijos atstovai palaiko mokytojų streiką, kaip teisėtą protesto formą, moksleivių atstovai sako, kad dėl streiko nukentės tik jie patys ir ragina ieškoti diplomatinių problemos sprendimo būdų.

„Natūralu, kad ši forma tėvams yra ypač nepatogi. Tėvai, solidarizuodamiesi su mokytojais, šiandien turėtų ieškoti priemonių, kaip užimti vaikus, – BNS sakė Lietuvos tėvų forumo (LTF) pirmininkas Audrius Murauskas. – Bet nepalaikyti pedagogų mes negalime vien dėlto, kadangi tikrai matome, kad mokytojų profsąjungos ne vienerius metus šiuos klausimus aštriai kėlė, bet nebuvo į juos įsiklausoma.“

Jis taip pat pabrėžė, kad pedagogai rengdami streiką savo reikalavimus reiškia „teisėta forma“, nes kitos priemonės jau išnaudotos. Anot organizacijos vadovo, tėvai supranta, jog norint gauti kokybišką paslaugą, būtina kelti ir atlyginimus pedagogams.

„Net 4,3 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimas nesiekia, kada iki krizės jis buvo net ir 6 procentai. ES vidurkis yra 6 proc. BVP. Akivaizdu, kad pinigų švietimui skiriama per mažai, reikia pripažinti, kad švietimas dabartinei valdžiai nėra prioritetas“, – kalbėjo A.Murauskas.

Vis dėlto, tėvų atstovo nuomone, vienodai kelti atlyginimus visiems pedagogams būtų „ekonomiškai nenaudinga ir neefektyvu“ - kaip išeitį jis siūlo steigti premijinius fondus ugdymo įstaigose.

„Pati mokyklos bendruomenė galėtų nuspręsti, kuriuos mokytojus papildomai finansuoti iš to fondo“, – svarstė A.Murauskas.

Lietuvos mokinių parlamento pirmininkė pirmininkė Indrė Pabijonavičiūtė streiką vertina skeptiškai sakydama, kad jis neturės realaus poveikio Vyriausybei, bet dėl to nukentės moksleiviai, vėliau turėsiantys prisivyti programą.

„Mes suprantame mokytojus, kad darbo užmokestis yra svarbu ir tai yra viena pagrindinių motyvacijų dirbant. Bet šitas streikas, manau, nepalies ministerijos, o pirmiausia palies moksleivius“, – sakė ji.

„Mokytojai turėtų išlikti solidūs ir parodyti, kaip galima spręsti problemas diplomatinėmis priemonėmis. Mes manome, kad streikas neduos naujų idėjų ir naujų problemos sprendimo būdų“, - pridūrė Moksleivių parlamento pirmininkė.

Tėvų forumo idėją dėl premijinių fondų ji įvertino kaip „gana logišką“, tačiau ar mokinių parlamentas ją palaikytų, anot I.Pabijonavičiūtės, priklausytų nuo realių tokios idėjos įgyvendinimo priemonių ir teisinių galimybių.

Naujausiais statistikos departamento duomenimis, Lietuva švietimui skiria 4,7 proc. Bendrojo vidaus produkto, informavo Švietimo ir mokslo ministerija.

Naujausiais Eurostato duomenimis, švietimo finansavimo vidurkis Europos Sąjungoje 2011-aisiais siekė beveik 5,3 procento nuo Bendrojo vidaus produkto.

Streikuoja per 230 švietimo įstaigų

Lietuvoje pirmadienį pedagogų streikas vyksta 233 švietimo įstaigose, esančiose 43-ose savivaldybėse, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).

ŠMM iš savivaldybių gautais duomenimis, iš viso streikas apima beveik dešimtadalį švietimo įstaigų, streiką paskelbusiose mokyklose streikuoja ne visi pedagogai.

Atsižvelgiant į ministerijai pateiktą informaciją, pedagogai streikuoja 201-oje bendrojo ugdymo mokykloje, 30-yje ikimokyklinio ugdymo įstaigų, dvejose neformaliojo ugdymo įstaigose. Trys mokyklos buvo įteikusios pranešimą apie streiką, tačiau nestreikavo.

Švietimo profesinės sąjungos planavo, jog streikas apims 300 ugdymo įstaigų. Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius BNS sakė, kad „galėjo nubyrėti apie 20-30 mokyklų“, tačiau tikslaus skaičiaus sakė neturintis.

Iš viso 60-yje šalies savivaldybių veikia daugiau kaip 2300 švietimo įstaigų, iš jų - 1200 bendrojo ugdymo mokyklų, daugiau kaip 700 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, 360 neformaliojo ugdymo įstaigų.