„Migrantų dirbtinai sukelta krizė, virstanti į humanitarinę krizę, gali būti tik priedanga aktyviems veiksmams prieš Ukrainą. Mus tai neramina, nes Rusija parodė gebėjimus greitai permesti gana didelius pajėgumus dideliais atstumais, juos sutelkti“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

„Galbūt greitai permesti pajėgumai nebūtų pakankami konfliktui didesniam su Ukraina, nes Ukraina irgi iš savo pusės yra gerokai daugiau pasiruošusi negu prieš septynerius metus, tačiau sukelti saugumo krizę regione tikrai gali“, – kalbėjo jis.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

A. Anušauskas pastebėjo, jog esama padėtis Ukrainoje neleidžia kalbėti apie kokį nors teigiamą progresą: Rusija neatitraukia savo pajėgų nuo šalies sienos, nėra sudariusi sutarčių, dėl kurių Ukraina galėtų jaustis saugesnė.

„Jokių požymių, kad būtų einama link taikos, irgi nėra. Grėsmės išliko“, – konstatavo ministras.

Jokių požymių, kad būtų einama link taikos, irgi nėra. Grėsmės išliko.

Praėjusią savaitę Baltarusijos pasienyje su Lenkija susitelkė keli tūkstančiai migrantų. Jie pasienyje įkūrė stovyklas ir vis bando pralaužti užkardas, kad patektų į Lenkiją.

Lietuvos pareigūnai baiminasi panašaus scenarijaus prie savo sienos su Baltarusija, todėl šalies pasienyje įvesta nepaprastojo padėtis.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Rusijai praėjusį pavasarį sutelkus didžiules pajėgas prie savo vakarinės sienos, NATO reiškė susirūpinimą, kad Maskva galėtų surengti intervenciją į Ukrainos teritoriją.

Ukrainiečių užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos teigimu, pastarojo meto judėjimas yra ankstesnio spaudimo, su kuriuo susidūrė jo šalis, tęsinys.

Ukrainos pajėgos jau aštuntus metus kariauja su prorusiškais separatistais rytiniame Donbaso regione.