- Ramūnas Jakubauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Buvusi švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė kritikuoja minimalaus egzaminų vidurkio reikalavimo atsisakymą.
„Kokybiškas išsilavinimas – prasmingiausia ir geriausia, ką valstybė gali duoti savo vaikams. Šiandienos sprendimai nuleisti kokybės reikalavimus aukštajam mokslui žemina patį aukštąjį mokslą“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ profilyje antradienio vakarą teigė J. Petrauskienė
Ji savo įraše taip pat teigė, kad jeigu skirstant resursus švietimui neatsižvelgiama į kokybę, nukenčia geriausi moksleiviai.
„Gyvename ne uždaroje valstybėje, ir laisvė suteikia galimybę rinktis. Mūsų vaikai renkasi – ten, kur geriau. Lietuvoje turime kultūrą, kai „jei vaikas ne į universitetą – kažkas blogai su šeima“. Tai lemia didžiulę paklausą. Ir pasiūlą turime didelę. O resursai riboti ir ne visada efektyviai paskirstomi. Ir kai juos skirstome neatsižvelgdami į kokybę – nukenčia geriausi. Spaudimas „duoti visiems“ didelis“, – rašė buvusi ministrė.
J. Petrauskienė taip pat pridūrė, kad galima priimti sprendimus ir sustiprinti „tai, ką turime, sutelkti resursus, investuoti į Lietuvos aukštojo mokslo stiprybes, stiprinti raumenis konkuruoti tarptautiškai“.
„O galime pasiduoti spaudimui finansuoti visus, o ypač tuos, kurie gali nepatogiai garsiai šaukti, spausti. Duoti daug ir pigiai, nelabai vertingai - ir tada nelabai išmanydami, nelabai mokėdami kursime savo valstybę. O tie, kurie geba ir nori daugiau – ieškos, kur tai gali gauti“, – teigė J. Petrauskienė.
Duoti daug ir pigiai, nelabai vertingai - ir tada nelabai išmanydami, nelabai mokėdami kursime savo valstybę.
Vasario pradžioje dabartinio švietimo ministro Algirdo Monkevičiaus pasirašytu įsakymu pakeisti minimalūs reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas.
BNS atsiųstame komentare švietimo ministras Valdemaras Razumas teigė, kad sprendimas atsisakyti nuo pernai įvestos naujovės – trijų privalomų egzaminų balų aritmetinio vidurkio – buvo priimtas atsižvelgianti į aukštųjų mokyklų siūlymus bei studentų atsiliepimus.
Pernai pirmą kartą reikalauta, kad stojančiųjų į universitetus privalomųjų egzaminų vidurkis būtų ne mažesnis negu 40, o stojančiųjų į kolegijas – ne mažesnis negu 25.
Kritikai teigia, jog ši tvarka apsunkins studentų pritraukimą į kolegijas ir numuš aukštojo mokslo kokybę.
Nuo šių metų, pagal naują ministro įsakymą, į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas pretendentams reikės išlaikyti lietu ir užsienio kalbų valstybinius brandos egzaminus, taip pat matematikos egzaminą, išskyrus stojantiems į menų studijų kryptis, kuriose matematikos nereikalaujama.
2021 metais vietoje užsienio kalbos reikės išlaikyti vieną stojančiojo laisvai pasirenkamą valstybinį brandos egzaminą.
Taip pat numatyti penki dalykai, kurių geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu septyni, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti universitete, ir ne mažesnis negu šeši, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti kolegijoje.
Pasak V. Razumo, tokiu būdu sudaromos palankesnės sąlygos pretenduojantiems į valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose.
Jo teigimu, valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius turėtų didėti daugiau nei 20 proc.
Mažiausias konkursinis balas stojant į universitetus turės būti ne mažesnis kaip 5,4, stojant į kolegijas – ne mažesnis kaip 4,3.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kitą savaitę prasideda išankstinis balsavimas: pasitikrinkite, kada ir kur balsuoti1
Antradienį–ketvirtadienį (gegužės 7–9 d.) prasideda išankstiniai šalies prezidento rinkimai ir referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. ...
-
Rekonstruojamame Kuršių nerijos take draudžiamas dviračių eismas
Rekonstruojamame Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių take draudžiamas eismas, penktadienį pranešė Neringos savivaldybė. ...
-
Premjerė Klaipėdoje su pareigūnais aptarė Lietuvos sienos su Rusija stiprinimą3
Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Klaipėdoje su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnais aptarė Lietuvos sienos su Rusija, strateginių šalies objektų apsaugos stiprinimo klausimus. ...
-
Vilniečiai kviečiami į pavasarinę talką Žirmūnuose: bus sodinama daugiau nei 2100 krūmų8
Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gegužės 11 d. (šeštadienį) nuo 11 val. dalyvauti pavasarinėje sodinimo talkoje. Vilniečiai su šeimomis, kaimynais, draugais kviečiami susirinkti „Rimi“ parduotuvės (Žirmūnų g. 64)...
-
Rusija skelbia apie neva iš Lietuvos atvykusį diversantą: NKVC tvirtina – tai dezinformacija8
Rusijos specialiosioms tarnyboms skelbiant apie neva nukautą iš Lietuvos atvykusį Ukrainos diversantą, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) tikina – tai dar viena Kremliaus dezinformacijos kampanija. ...
-
Lietuva smerkia Rusijos kibernetinius išpuolius prieš ES, NATO narių institucijas1
Lietuva smerkia Rusijos kibernetinius išpuolius prieš Europos Sąjungos (ES), NATO narių institucijas. ...
-
V. Rupšys Šveicariją vadina efektyvaus visuotinio pasirengimo gintis pavyzdžiu2
Šveicarijoje viešintis Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys šią šalį įvardina efektyvaus visuotinio pasirengimo gintis pavyzdžiu. ...
-
Galimybės į Neringą atvykti dviračiais – laikinai nėra1
Vykstant Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako ruožo rekonstrukcijai, Neringos savivaldybė prašo keliautojų susilaikyti nuo kelionių dviračiais į Neringą. Šiuo metu nėra galimybės dviračiais pasiekti ne tik Nidos, Preil...
-
Prasidėjo registracija į karo komendantūras: ką reikia žinoti?
Nuo gegužės visi norintys gali prisidėti prie šalies gynybos. Gyventojai gali registruotis internetu arba fiziškai atvykę į karo prievolės padalinį. Iki ketvirtadienio pietų prašymus jungtis į komendantūras pateikė per 850 žmon...
-
Po daugiabučių langais – nemalonūs vaizdeliai: benamėms katėms palieka žuvų atliekas20
Debreceno gatvės mikrorajono gyventojai neslėpė pykčio išvydę, kaip vienas kaimynas po daugiabučio balkonu palieka žuvų žaliąsias atliekas, taip esą maitindamas benamius keturkojus. Uostamiestyje gyventojų pyktis tokiems šiukšl...