Tai reiškia, kad Lietuva turės daugiau galimybių gauti europinės paramos, galės būti panaudotos ir Vyriausybės rezervo fondo lėšos.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos rekomendacijai ir visoje šalyje paskelbė ekstremalią situaciją.

„Žemdirbiai neturėjo galimybės apsidrausti nuo tokios rizikos, nes nėra tokios draudimo rūšies. Preliminarūs skaičiuojami ūkininkų nuostoliai yra daugiau kaip 40 mln. eurų, atskiri ūkiai yra sudėtingoje finansinėje situacijoje, todėl tai verčia galvoti apie tam tikros dalies nuostolių kompensavimą. Turime informacijos, kad Europos Komisija pasirengusi ieškoti tokios galimybės padėti Lietuvai ir manome, kad ekstremalios situacijos paskelbimas palengvins tas užduotis“, - trečiadienį Vyriausybės posėdyje kalbėjo žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Žemdirbiai neturėjo galimybės apsidrausti nuo tokios rizikos, nes nėra tokios draudimo rūšies.

Ministro teigimu, rugpjūtį-rugsėjį šalyje iškritusių kritulių kiekis keliskart viršijo daugiametį vidurkį.

„Dėl tos priežasties Lietuvoje yra apsemta daugiau nei 140 tūkst. hektarų įvairių pasėlių ir dėl to atskiruose rajonuose yra nenuimta iki 50 proc. derliaus, o vertinant visos Lietuvos situaciją, nenuimta yra daugiau kaip 30 proc. derliaus“, - kalbėjo B.Markauskas.

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį teigė, kad į EK dėl paramos nukentėjusiems žemdirbiams bus kreiptasi dar šią savaitę.

Dėl rugpjūtį siautusių liūčių ūkininkai negalėjo įvažiuoti į laukus ir nuimti derliaus, pasėti žieminių pasėlių.

Pirminiais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, nuostoliai dėl liūčių gali siekti apie 40 mln. eurų, tačiau Žemės ūkio rūmai skaičiuoja, kad jie gali sudaryti daugiau nei 200 mln. eurų.

Dėl liūčių ekstremalią situaciją yra paskelbę daugiau nei penktadalis iš 60 Lietuvos savivaldybių.