- LRT radijo laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasiūlymas drausti prekybą „istoriją klastojančiomis“ prekėmis labai primena Rusijos tradicijas, kai bandoma sutramdyti istorijos klastotojus ir turėti vieną teisingą istoriją. Taip LRT RADIJUI sako istorikas Bernardas Gailius.
Tos pačios nuomonės laikosi ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis. Anot jo, Rusijos situacija rodo, kad toks abstraktus draudimų formulavimas suteikia galimybę valdžiai teisingumą taikyti pasirinktinai.
Apie draudimus reikia diskutuoti ir jų atsisakyti
Anot Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesoriaus, advokato Vytauto Mizaro, Ūkio ministerijos intencijos tarsi teisingos, tačiau siūlomame įstatymo projekte pateikiamos nuostatos per daug skirtingos. Kaip teigia advokatas, būtina nepamiršti teisinių konstantų: kiekviena teisė gali būti ribojama įstatymais, tačiau turi būti siekiama teisėtų tikslų ir siūlomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui.
„Štai čia, bent jau mano vertinimu, ir yra didžiausia problema dėl siekiamų tikslų ir priemonių, kurias siūloma įtvirtinti kaip ribojančias tam tikras teises. Ką aš turiu omenyje? Ir dabar atskiruose įstatymuose galime rasti tam tikrų ribojimų, susijusių su karo kurstymu, karo propagandos skleidimu arba prievarta“, – atkreipia dėmesį V. Mizaras.
Jo aiškinimu, jau dabar įstatymais draudžiama raginti prievarta keisti teisėtą valdžią, skleisti panieką, patyčias dėl įvairių diskriminuojančių pagrindų: „Šiame projekte mes matome tokių, sakyčiau, iki šiol nebuvusių draudimų, ribojimų, dėl kurių, man atrodo, tikrai turėtų būti daug diskutuojama ir jų atsisakoma. Tai būtent formuluotės, kad draudžiamos prekės, kuriomis iškraipomi istoriniai faktai ir taip menkinama Lietuvos istorija. Taip pat, tarkime, gali būti diskutuojama ir dėl kai kurių kitų formuluočių, pavyzdžiui, pasisakymai prieš teisėtą politinę valdžią.“
Teisininkas pateikia pavyzdį – priėmus įstatymą būtų uždrausta, pavyzdžiui, įrašyti ir laikmenose platinti kieno nors pasisakymą raginantį perrinkti Seimą. V. Mizaro teigimu, toks draudimas ne tik pažeistų Lietuvos Konstituciją, bet ir Europos žmogaus teisių konvenciją.
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Š. Liekis taip pat tvirtina, kad siūloma pataisa prieštarauja teisės aktams, įneštų smulkmeniško reguliavimo ir tiesiog prieštarautų sveikam protui.
Š. Liekis pateikia pavyzdį – jei gaminami vaikams skirti kareivėliai, tai, remiantis siūloma pataisa, jie galėtų būti traktuojami kaip netinkama prekė: „Iki tokio absurdo galėtume privesti bet kurią situaciją ir praktiškai preventyviai drausti daugybę dalykų, kurių net nereikėtų drausti.“
Ragina priimti kuo konkretesnius apribojimus
Vertindamas tai, kad įstatymo projektas itin aptakus, V. Mizaras atkreipia dėmesį, kad įstatymo aptakumas galėjo būti viena iš iniciatorių intencijų. Pats ūkio ministras Virginijus Sinkevičius taip pat anksčiau aiškino, kad aptakios formuluotės pasirinktos galvojant apie ateitį – šiuo metu pernelyg sunku atspėti, kokios dezinformacijos ar propagandos skleidimo priemonės gali būti panaudotos.
Vis dėlto V. Mizaras tokį sprendimą kritikuoja. Kaip teigia teisininkas, priimant teisių ribojimus ar draudimus kaip tik reikėtų labai konkrečių formuluočių, kad kiekvienas visuomenės narys, verslo atstovas galėtų tinkamai suvokti draudimo esmę.
Tikrai nesiūlyčiau uždrausti Rūtos Vanagaitės knygų ir tam naudoti valstybės resursų. Mano supratimu, gana sveika reakcija įvyko pačioje visuomenėje, kai galų gale kita knyga buvo taip ir neišleista.
„Kiekvienas draudimas apriboja tam tikrą ūkinės veiklos laisvę, asmens laisvę. Dėl to reikalaujama, kad draudimai, ribojimai, būtų kiek įmanoma konkretesni. Jeigu norima uždrausti prekiauti sovietinės ar nacistinės simbolikos ženklais, tai ir parašykime. Jeigu norime drausti prekiauti žaliaisiais kareivėliais, kurie asocijuojami su Krymo aneksija, tada tai ir įrašykime, konkretinkime“, – sako V. Mizaras.
Jo teigimu, būtent abstraktūs draudimai lems absurdiškas situacijas ir su protu prasilenkiančius sprendimus, kuriuos minėjo Š. Liekis. Teisininko aiškinimu, taip pat painiavos įneša politikų tvirtinimai, kad ribojimai bus taikomi protingai.
„Pirmiausia, ne politikai taikys normas, o tam tikros kitos institucijos, įskaitant ir teismus. Šiandien niekas negalėtų pasakyti, kaip konkrečioje situacijoje būtų pritaikyta ši tvarka. Problemiškiausia tai, kad visuomenėje nebus teisinio apibrėžtumo ir aiškumo, kiek tai susiję su konkrečiais jų teisių ir veiklų ribojimais“, – pabrėžia V. Mizaras.
Į draudžiamų prekių sąrašą patektų ir moksliniai žurnalai
Nekonkretumo problemą įžvelgia ir istorikas B. Gailius. Jo tvirtinimu, remiantis dabartinėmis formuluotės kyla klausimas, kas yra istorijos iškraipymas, apie kurį kalba įstatymo pataisa: „Mano supratimu, pati kovos su istorijos falsifikavimu tradicija labai rusiška, sovietinė. Net nežinau, kaip tiksliau pavadinti. Būtent Rusija deda labai daug pastangų, siekdama visaip uždrausti, sutramdyti istorijos klastotojus, turėti vieną teisingą istoriją.“
Istorikas svarsto, kad tokios pataisos idėja kilo reaguojant į kelias prieštaringų vertinimų sulaukusias knygas ar kelias kitas prekes. Tačiau, tvirtina B. Gailius, tai nėra sveika reakcija: „Aš, pavyzdžiui, tikrai nesiūlyčiau uždrausti Rūtos Vanagaitės knygų ir tam naudoti valstybės resursų. Mano supratimu, gana sveika reakcija įvyko pačioje visuomenėje, kai galų gale kita knyga buvo taip ir neišleista [...] visuomenės reakcija buvo labai brandi, sveika ir adekvati.“
B. Gailiaus teigimu, akademinė veikla neturėtų būti ribojama įstatymu, o, jeigu akademinei veiklai, mokslinei literatūrai šis įstatymas nebūtų taikomas, tuomet, teigia istorikas, kyla klausimas, kam tokios pataisos iš viso reikalingos.
Jam antrina ir Š. Liekis – į draudžiamų prekių sąrašą, pagal dabar siūlomą projektą, galėtų patekti net ir moksliniai žurnalai, kuriuose svarstoma, diskutuojama apie įvairias istorines aplinkybes. Taip pat tai turėtų įtakos tam, kaip pateikiamos istorinės asmenybės: „Toks įstatymas galėtų būti naudojamas kanonizuojant daugybę istorijos veikėjų. Sakykime, parenkant tam tikrus jų gyvenimo faktus, tam tikras gyvenimo aplinkybes, būtų galima bandyti juos vienaip ar kitaip kanonizuoti, o kitus – daryti neigiamais.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lampėdžio paplūdimyje – užsieniečių antplūdis6
Šilta gegužės pradžia nudžiugino saulės spindulių pasiilgusius kauniečius, o ypač mieste studijuojančius studentus iš užsienio. Termometro stulpeliui pakilus iki 24–25 laipsnių, jie patraukė į miesto paplūdimius. ...
-
F. N. Sadūnaitei skirtą Seimo apdovanojimą siūloma įteikti jos broliui2
Šviesios atminties demokratijos gynėjai, disidentei, vienuolei Felicijai Nijolei Sadūnaitei skirtą Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – šių metų gegužės 16 d. siūloma įteikti jos broliui disidentui Jonui...
-
Mirė žinomas Lietuvos istorikas L. Truska2
Mirė Lietuvos istorikas Liudas Truska. Šeštadienį apie netektį „Facebook“ paskyroje paskelbė istorijos mokytojas Algis Bitautas. ...
-
Iš Bučos mokyklos projekto pasitraukus „BaltCap“, jis tęsiamas toliau: ieškoma lėšų8
Iš mokyklos-darželio Bučoje, Ukrainoje, statybos projekto pasitraukus privataus kapitalo fondų valdytojai „BaltCap“, projektas nesustojo ir tęsiamas toliau. ...
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų10
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
URM parengė naują santykių su JAV strategiją, dėmesys – gynybai ir saugumui1
Užsienio reikalų ministerija (URM) parengė santykių su Jungtinėmis Valstijomis strategines gaires artimiausiems dvejiems metams, tarp siūlymų – siekti nepertraukiamo JAV karių buvimo regione, didinti finansavimą gynybai, siekti, kad Lietuvoje in...
-
Lietuvoje vyksta operacija „Neptūno Kirtis 2024“: paramą iš oro teikia NATO pajėgos4
Nuo Viduržemio iki Baltijos jūrų vyksta NATO padidinto budrumo operacija „Neptūno kirtis 2024“ (angl. Neptune Strike), kurioje dalyvaujančios laivų grupės su povandeniniais laivais bei orlaiviais teikia paramą Lietuvos kariams, dalyvaujanti...
-
Įvertino karo tikimybę Lietuvoje: nuomonei įtakos turi rinkiminis sezonas
Ekspertams ir politikams pažymint, kad Ukrainai pralaimėjus kovą prieš Rusiją kitas agresoriaus taikinys gali būti Baltijos valstybės, Lietuvos gyventojai karo šalyje tikimybę vertina rezervuotai. Kaip rodo atliktos apklausos, didesnė gyv...
-
L. Kasčiūnas: aktyvumas registruojantis į komendantūras viršijo lūkesčius30
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad gyventojų aktyvumas registruojantis į komendantūras viršijo lūkesčius. ...