- Margiris Meilutis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) penktadienį atsisakė priimti buvusio vidaus reikalų ministro ir buvusio krašto apsaugos viceministro Eimučio Misiūno skundą dėl prezidento Gitano Nausėdos atsisakymo grąžinti jį į anksčiau eitas teisėjo pareigas.
Teismo vertinimu, skundas atmetamas, nes jis nepriklauso administracinių teismų kompetencijai.
Nutartyje pažymėta, kad spręsdamas dėl teisėjo skyrimo į pareigas prezidentas ne atlieka viešojo administravimo funkciją, o įgyvendina valstybės valdžią, todėl šis sprendimas negali būti adminsitracinio ginčo objektas.
„Teismui nekyla jokių abejonių, jog teisėjų, kaip valstybės valdžią vykdančių valstybės pareigūnų, korpuso formavimas yra tokia Respublikos Prezidento veikla, kuri yra susijusi išimtinai ir išskirtinai su jo įgyvendinama valstybės valdžia, o ne su viešuoju administravimu susijusi veikla, todėl administraciniai teismai negali tirti tokios Respublikos Prezidento veiklos, lygiai kaip ir negali įpareigoti Respublikos Prezidentą išleisti aktą (dekretą), susijusį su minėtu valstybės valdžios įgyvendinimu“, – rašoma teismo nutartyje.
Administraciniai teismai negali tirti tokios Respublikos Prezidento veiklos, lygiai kaip ir negali įpareigoti Respublikos Prezidentą išleisti aktą (dekretą), susijusį su minėtu valstybės valdžios įgyvendinimu.
Nutartyje taip pat pabrėžiama, kad dėl žalos atlyginimo E. Misiūnas gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Pirmieji apie teismo sprendimą pranešė portalas delfi.lt.
Į VAAT E. Misiūnas kreipėsi kovo pradžioje. Jis teigė, kad atsisakydami grąžinti jį į teisėjo pareigas, šalies vadovas ir jo teisės grupės patarėjai pažeidė įstatymus ir Konstituciją.
Jis taip pat tvirtino, kad priimdamas sprendimą dėl teisėjo statuso neatnaujinimo, prezidentas „negalėjo ištraukti naujadaro“ – politinio atšalimo.
G. Nausėda anksčiau yra sakęs, kad buvęs ministras teisėju kol kas dirbti negali, nes pernai rudenį dalyvavo rinkimuose kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų kandidatas.
Anot prezidentūros, E. Misiūnas negali eiti teisėjo pareigų, nes neatitinka politinio neutralumo reikalavimų.
E. Misiūnas nuo 2016 metų gruodžio iki 2019-ųjų vasaros premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje vadovavo Vidaus reikalų ministerijai, tačiau atnaujinus valdančiąją koaliciją jo pareigas perėmė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.
2019-ųjų spalį E. Misiūnas tapo krašto apsaugos viceministru, prieš tai mėnesį jis dirbo ministro Raimundo Karoblio patarėju.
Prieš tapdamas ministru E. Misiūnas metus dirbo teisėju Vilniaus apylinkės teisme.
Iki tapdamas teisėju, E. Misiūnas yra dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje, dėstė tuometinėje Policijos akademijoje.
Šis teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pateikė kariuomenės struktūros pakeitimus dėl divizijos: ne tik didinamas šauktinių skaičius
Krašto apsaugos ministerija (KAM) teikia Vyriausybei principinės kariuomenės struktūros pakeitimus, siekiant joje sukurti naujus vienetus – pėstininkų diviziją, tankų batalioną. ...
-
SAM medikų pritraukimui ir išlaikymui darbo vietose numatė daugiau nei 30 mln. eurų
Siekdama mažinti sveikatos priežiūros specialistų trūkumą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė jų pritraukimo ir išlaikymo planą, kuriam numatyta daugiau nei 30 mln. eurų. ...
-
Kai kur Lietuvoje iškrito ledėkai: žemė pabalo tarsi nuo sniego
Pirmadienį vasariški orai traukiasi iš Lietuvos, fiksuotas ypač didelis oro temperatūros kontrastas, o kai kur iškrito krušos ledėkai. ...
-
Nyderlandų kariai dalyvaus NATO misijoje Lietuvoje iki 2026-ųjų pabaigos
Nyderlandų kariai Lietuvoje dislokuotoje NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje (eFP) tarnaus iki 2026 m. pabaigos, sako Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren. Vilniuje viešinti politikė pranešė, jog nutarta dvi...
-
Kiek kainuos Vokietijos brigada Lietuvoje?
Vokietijoje klausimų ir diskusijų sukėlė paskelbti skaičiai, kiek kainuos parengti brigadą Lietuvai, – 10 mlrd. eurų ir dar po 1 mlrd. kasmet išlaikymui. Lietuva planuoja daug kartų mažesnes išlaidas. Vokietija skelbia norinti tapt...
-
Vasariški orai traukiasi: kai kur praslinko ne tik liūtis su perkūnija, bet ir iškrito kruša
Pirmadienį vasariški orai iš Lietuvos traukiasi – gausiai laistys lietus, galime sulaukti perkūnijos, stipresnių vėjo gūsių bei krušos, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
NATO naikintuvai kilo lydėti Rusijos orlaivių1
Oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys NATO naikintuvai praėjusią savaitę vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių rusų orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
To kasdien nepamatysi: Kauno miesto savivaldybė apjuosta tvoromis ir smėlio maišais39
Lietuvos kariuomenė vykdo pratybas „Perkūno griausmas 2024“. Jų metu kelioms dienoms aktyvuojamos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos. Dėl to Kauno miesto savivaldybės pastatas bus aptvertas specialiomis priemonėmis. ...
-
V. Rupšys apie Vokietijos karių pratybas Lietuvoje: perdislokavimas vyksta sklandžiai1
Vokietijos kariuomenėje Lietuvoje vykdant plataus masto pratybas, generolas Valdemaras Rupšys sako, kad karių perdislokavimas iš vienos šalies į kitą vyksta sklandžiai, o tai – pagrindinis mokymų akcentas. ...
-
Prokuroras apskundė buvusios vyriausiosios epidemiologės išteisinimą1
Panevėžio apygardos prokuratūra apskundė išteisinamąjį nuosprendį buvusiai vyriausiajai šalies epidemiologei Loretai Ašoklienei. ...