- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisija pasiūlė nebevartoti žodžio Kalėdos ir Kalėdų šventes vadinti tiesiog „šventiniu laikotarpiu“, – praneša laida „Labas vakaras, Lietuva“.
Apie tokius netikėtus užmojus žurnalistai kalbėjosi su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos profesore Milda Ališauskiene.
– Kaip vertinate tokį siūlymą?
– Manau, kad svarbu įvardyti esančius interesus ir suinteresuotas grupes. Pirmiausia turėtume kalbėti apie Europos Komisiją, kuri savo jurisdikcijoje mato visą Europos Sąjungą – 27 valstybes nares su įvairiais kultūriniais kontekstais, istorijomis ir kultūrine įvairove netgi jų viduje. Tuo tarpu, kai kalbame apie Kalėdas ir konkretų atvejį, kuomet Europos Komisija pasiūlė atsisakyti šio žodžio vartosenos, sulaukėme reakcijų iš Vatikano, iš Katalikų bažnyčios galvos biuro. Tai čia mes matome, kad Katalikų bažnyčia, be abejo, rūpinasi savo benduomene ir jos interesais, nes ji yra viena iš daugelio bendruomenių Europos Sąjungos valstybėse. Ir aišku, kad tie interesai skiriasi.
Mintis – kaip tik pamatyti kiekvieną švenčiantįjį, atpažinti ir padėti jam švęsti bei džiaugtis šiuo laikotarpiu atrandant bendrumų tarp mūsų visų šiuo šventiniu laikotarpiu.
Tai Europos Komisija, kaip aš suprantu, kalba apie įtraukią politiką, kuri leistų net ir religinėms mažumoms, kurios taip pat turi įvairias šventes, pasijusti pilnaverčiais piliečiais Europos Sąjungoje. Kai mes kalbame apie Kalėdas, turime suprasti, kad šitas laikotarpis yra svarbus ne vien krikščionims, – jis yra svarbus ir kitoms religinėms tradicijoms – ką tik pradėjome minėti Chanuką, kuri yra svarbi šventė judaizmo religinėje tradicijoje. Taip pat saulėgrįžos šventė yra svarbi žmonėms, kurie išpažįsta vadinamąjį gamtinį dvasingumą. Gamtiniu dvasingumu remiasi įvairios ikikrikščioniškos tradicijos. Yra žmonių bendruomenė, kuri išpažįsta šio tikėjimo tradicijas.
Tai pasiūlymas vadinti tiesiog šventiniu laikotarpiu, lyg ir atspindėtų Europos Komisijos įtraukios politikos priemonę, kad visi žmonės, šiuo metu priklausantys bet kokiai religinei tradicijai, jaustųsi įtraukti. Pasiūlymas, kad tai yra šito sezono šventės, tikrai nėra naujas. Jis pasitelktas ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kai žmonės tiesiog kviečiami minėti žiemos šventes ar tam tikro laikotarpio šventes. Didžiausias nesusipratimas turbūt įvyko ties tuo, kad buvo pasiūlytos gairės ir kai kas turbūt priėmė, kad tai yra privaloma. Čia – klausimas, kiek tai yra privaloma, ir kiek žmonių geros valios ir pastangų dėka Europos Sąjungoje galima sukurti įtraukią visuomenę.
– Procentaliai Europos Sąjungoje krikščionių skaičius yra didžiausias. Kiek yra kitų religijų, kurios savo šventes įvardina suasmenintai?
– Klausimą reikėtų kelti ne apie tai kiek žmonių turi vieną ar kitą religinę tradiciją, bet kiek apskritai yra tradicijų, ir jas atpažinti bei įvertinti kaip Europos Sąjungos kultūrinio paveldo dalį. Tai, be abejo, mes turime kalbėti apie judaizmą, islamą, pagonybę ir įvairias krikščioniškas tradicijas. Vien jau šios keturios, mano įvardytos, turėtų būti atpažįstamos Europos Sąjungoje.
– Ar šiuo klausimu suvienyti Europą nėra perspaustas žingsnis?
– Manau, kad bet kokiu atveju Europos Komisijos pasiūlymas turėjo būti pasvertas. Žinant, kaip veikia Europos Sąjungos aparatas, aš tikrai manau, kad sprendimas buvo pasvertas įvertinus kultūrų įvairovę, egzistuojančią Europos Sąjungoje. Čia vėlgi nesvarbu, kad viena kažkuri tradicija yra vyraujanti ir dominuojanti, tai nereiškia, kad šalia esančios mažumų tradicijos turėtų būti užmrštos ar sumenkintos. Mintis – kaip tik pamatyti kiekvieną švenčiantįjį, atpažinti ir padėti jam švęsti bei džiaugtis šiuo laikotarpiu atrandant bendrumų tarp mūsų visų šiuo šventiniu laikotarpiu.
– Ar rastumėte žodį, kuriuo būtų galima apibūdinti šventinį laikotarpį?
– Savo artimuosius ir visus bičiulius sveikinu su žiemos šventėmis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mirė buvęs Lietuvos premjeras G. Kirkilas9
Mirė buvęs Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas. ...
-
Kelininkai: dėl kritulių daugelis šalies kelių yra drėgni
Šiaurės, vidurio ir rytų Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos dėl lietaus bei šlapdribos yra drėgnos, praneša Eismo informacijos centras. ...
-
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija septintą parą iš eilės nefiksuota bandymų neteisėtai patekti į šalį, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Balandžio 20-oji Lietuvoje ir pasaulyje1
Balandžio 20-oji, šeštadienis, 16 savaitė. ...
-
Lietuvoje vyks nacionalinis miškasodis2
Šeštadienį visoje Lietuvoje vyks nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“, kuris šiemet skiriamas Dainų šventės šimtmečiui. ...
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje4
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Papasakojo, kaip miške pasiklydęs tarnybinis šuo grįžo pas šeimininką10
Nekasdienė situacija nutiko Panevėžio rajone. Pasiklydusių žmonių ieškoti išmokytas tarnybinis šuo miško platybėse dingo pats. Paskelbta net paieška, pakeltas dronas. Pasirodo, Roksis, toks tarnybinio šuns varda...
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį1
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika13
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius3
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...