– Tai kaip jūs ieškote? Kur gali pradėti ieškoti savo šaknų kiekvienas norintysis?

– Archyvai, bibliotekos, skaitmeninės duomenų bazės. Latvių, dalis Rusijos archyvų yra suskaitmeninti ir juos galima peržiūrėti net neišeinant iš namų. Ieškant gyvų giminaičių, imi telefoną ir skambini klebonui, klausi, ar yra žmonių su konkrečia pavarde. Tenka nuvažiuoti į vietą ir ieškoti tiesiogiai.

– Ar sunkios tokios paieškos neįgudusiam žmogui?

– Reikia didelio kruopštumo, atkaklumo ir mokėti mažiausiai tris kalbas: rusų, lenkų ir lotynų. Dar pravers vokiečių kalbos žinios. Vienaip ar kitaip mūsų istorija glaudžiai susijusi ir su Vokietija, tad dalis dokumentų buvo rašoma vokiečių kalba. Vienas trūkumas – įstatymais apribotas priėjimas prie tam tikrų istorinių duomenų. Eiliniams interesantams tam tikri duomenys yra nepasiekiami, tačiau jie prieinami ekspertams. Tad mano situacija palankesnė – turiu daugiau galimybių.

Dar reikėtų žinoti, kad dokumentai yra nespausdinti, rašyti ranka, tad kartais reikia nemenkai pasukti galvą norint perskaityti vieną ar kitą užrašą. Išlikusiuose dokumentuose  daug klaidų, tad absoliučiai pasitikėti dokumentuose esančia informacija negalima. Reikia dokumentą vertinti kritiškai, o tai ne mėgėjo, bet istoriko amatas.

– O kaip su nesantuokiniais vaikais? Kaip jie būdavo dokumentuojami?

– Jie taip pat buvo krikštijami ir duomenys fiksuoti knygose. Vienintelis dalykas, ko nesužinosime, – tėvystės, nes dokumentuose prie grafos "Tėvas" tiesiog būna palikta tuščia vieta. Parašyta, kas motina, ir pridurta pastaba, kad vaikas gimęs ne santuokoje. Jeigu yra prisiminimų giminėje, kas galėjo būti tėvas, viskas gerai. Kitaip tai greičiausiai ir liks paslaptis.

Mano giminėje yra tokia pati situacija. Žinau, kas yra mano prosenelė, kas yra jos mama, o kas jos tėvas – neaišku. Tiesiog parašyta, kad mano proprosenelė Telšių miestietė Veronika Barauskaitė pagimdė tris dukreles ir visos yra nesantuokinės.

Beje, XIX a. pirmoje pusėje nesantuokinį berniuką būtinai apsiimdavo globoti kas nors iš šeimos. Iš išskaičiavimo. Kasmet caro kariuomenė rinkdavo rekrūtus. Į kariuomenę visų pirma būdavo išstumiami tie nesantuokiniai.

– Ką dar apie protėvius galima sužinoti iš istorinių dokumentų?  Negi tik tiek: kada gimė, kada su kuo susituokė, kada kurio vaiko susilaukė?

– Galima atrasti įvairių dalykų. Esame prikūrę įvairių mitų, kad senieji laikai – nekaltybės amžius. Pamatytumėte, kas darydavosi metrikų knygose po karų, marų. Pasipildavo nesantuokinių vaikų. Mano kolega yra radęs net aštuonis nesantuokinius tos pačios moters vaikus ir nurodoma, kad visus juos krikštijo tas pats vyras. Logiška manyti, kad jis ir buvo biologinis tėvas.

Dėl dorovės vykdavo bažnytiniai teismai. Zabludnie žizni. Tokių bylų yra tūkstančiai. Kai pradedi skaityti, oi, ko randi. Pavyzdžiui, vienas bajoras vedė šešiolikos metų bajoraitę ir toliau linksminosi su jos seserimis. Jam dėl to buvo užvesta storiausia byla. Kartais atrodo, kad dabar mes gyvename konservatyvesnėje visuomenėje, nei ji buvo anksčiau.

Nagrinėjant mirties priežastis yra paaiškėję, kad giminę karta iš kartos lydi panaši lemtis. Viena klientė, kurios tėtis mirė vos jai gimus, paprašė sudaryti jos tėvo giminės medį. Paaiškėjo, kad visi tiesioginės linijos vyrai mirė labai jauni. Jų mirties priežastis buvo įrašyta kaip džiova (tuberkuliozė). Tiesa, metrikus XIX a. sudarydavo kunigai. Ligoninių, špitolių, buvo labai mažai, tad galima rasti nurodytas įvairias keistai skambančias mirties priežastis, pavyzdžiui, žarnų susisukimas. Dažniausia nurodoma liga – džiova, taip pat ir vėžys. Tad mitas, kad tik dabar yra tiek daug vėžio atvejų. Kaip mirties priežastis jau ir XIX a. būdavo minimas ir diabetas.

– Ar atrandate dalykų, kurių nesinorėtų sakyti klientams?

– Yra buvę situacijų, kai paaiškėjo, kad prosenelis vadovavo būriams, kuriems duodavo įsakymus žudyti. Tai yra buvo budelis. Sužinoti tokį dalyką giminei gali būti šokas. Nemalonu paneigti gražias giminės legendas. Kai kurie būna įsitikinę, kad turi prancūziško kraujo – yra susiję su Napoleono kariais. O pasirodo, nė velnio, protėvis buvo paprastas valstietis, tik su įdomia pavarde. Bet būna, kad žmonės nė neįtarė, kad yra iš bajorų giminės.