Dalis opozicinių frakcijų narių dėl techninių nesklandumų siūlė grįžti į Seimo salę ir posėdžiauti gyvai, tačiau Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tokius pasiūlymus kategoriškai atmetė. Visgi galiausiai parlamento vadovei teko pripažinti, kad sklandaus darbo nepavyks užtikrinti – dėl techninių kliūčių posėdį buvo nuspręsta nutraukti.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas apžvalgininkas Virgis Valentinavičius, vertindamas šią situaciją, teigia, kad nesugebėjimas dirbti nuotoliniu būdu yra rimta gėda tiek parlamentarams, tiek ir Seimui, kaip institucijai. Apžvalgininkas akcentuoja, kad pandeminėje situacijoje, kai prie nuotolinio darbo perėjo didžioji dalis Lietuvos, įskaitant ir mokyklinukus, parlamento nesugebėjimas sklandžiai organizuoti nuotolinius posėdžius kenkia Seimo prestižui, kurio jam ir taip trūksta.

„Negebėjimas dirbti nuotoliniu būdu yra rimta gėda visam Seimui. Tai parodo, kad Lietuvoje, kur labai daug žmonių dėl pandemijos priversti dirbti nuotoliniu būdu, kur mokiniai mokosi nuotoliniu būdu, Seimo nariai ir Seimas, kaip institucija, viešai demonstruoja negebėjimą daryti tai, ką daro nuo jauno iki seno visa Lietuva“, – Eltai teigė V. Valentinavičius, akcentuodamas, kad ši situacija Seimui neprideda prestižo, kurio parlamentui ir taip trūksta.

V. Valentinavičius įsitikinęs, kad jeigu parlamentas, organizuodamas nuotolinius posėdžius, susiduria su techninėmis problemomis, jas reikia kuo skubiau spręsti. Visgi jis baiminasi, kad net išsprendus technines kliūtis dalis parlamentarų dėl informacinių technologijų įgūdžių stokos nesugebės prisitaikyti prie nuotolinio darbo.

„Aš bijau, kad net ir išsprendus visas technines problemas ir iš techninės pusės viskam veikiant kuo puikiausiai vis tiek atsiras Seimo narių, kuriems elementariausi kompiuteriniai dalykai yra neįkandami. Kompiuterinis neraštingumas Seime yra didesnė problema nei bet kurioje Vilniaus pradinėje mokykloje“, – sakė MRU docentas.

„Kitas dalykas, net jei visi Seimo nariai bus raštingi, visada atsiras kažkas, kuriam atrodys, kad nuotolinis darbas yra proga kažką parodyti politiniams oponentams. Ir jeigu dauguma siūlys daryti nuotolinį posėdį, tai kažkas iš principo sakys, kad ne, darome tiesioginį“, – pridūrė jis.

Apžvalgininkas taip pat atkreipia dėmesį, kad valdančiajai daugumai, kuri ir buvo nuotolinio darbo Seime iniciatorė, ypač aktualu įrodyti, kad jų sukurta sistema efektyvi.

„Istoriškai susiklostė, kad dabartinė opozicija buvo prieš nuotolinį darbą dar tuo metu, kai buvo valdančioji dauguma, jie faktiškai ir sužlugdė visą pasiruošimą nuotoliniam darbui pavasarį. Todėl opozicijoje vyrauja nuomonė, kad jiems naudingiau yra darbas Seimo salėje, o pozicijai, kad reikia parodyti gebėjimą dirbti nuotoliniu būdu“, – teigė jis.

V. Valentinavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad valdančiosios daugumos atstovų amžiaus vidurkis yra šiek tiek jaunesnis, o tai, pasak jo, taip pat gali būti faktorius, kodėl šių frakcijų atstovai imlesni nuotoliniam darbui.

„Akivaizdu, kad valdančioji dauguma, pirmiausiai liberalų partijų dėka, yra žymiai jaunesnė negu opozicijos amžiaus vidurkis ir ten yra daugiau kompiuterinį raštingumą turinčių žmonių. (..) O opozicijoje seno raugo veikėjų, kuriems šiuolaikinės technologijos yra kažkas tolimo ir svetimo, yra nemažai. Tokios priežastys trukdo normaliai pradėti dirbti nuotoliniu būdu“, – teigė apžvalgininkas.