- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įvairiose pasaulio šalyse vis daugiau pinigų skiriama jūriniams tyrimams, kurie susiję su klimato kaita. Ne išimtis ir Lietuva.
Su Baltija susiję pinigai
Aplinkos ministerija pakoregavo tvarką, pagal kurią skiriami pinigai įvairiems su klimato kaita ir vandens išteklių priežiūra susijusiems projektams. Tai yra tie projektai, kuriems ES skiria paramos.
Baltijos jūrai ir kitiems vandens telkiniams gerinti 2018 ir 2019 m. prašyta per 44 mln. eurų parama.
Už tuos pinigus būtų rengiami vandens išteklių apsaugos ir valdymo dokumentai, stiprinamas vandens telkinių stebėjimas, taršos kontrolė, gerinama taršos likvidavimo sistema.
Baltijos jūrai numatyta bene didžiausia minėtų ES lėšų paramos dalis.
Iš viso Lietuvos klimato kaitos programai šiemet numatyta rekordinė 134 mln. eurų suma. Didžiausia dalis – apie 50 mln. eurų numatyta skirti atsinaujinantiems energetikos ištekliams skatinti.
Rengiamas reabilitacijos centras
Numatyta įrengti netgi Baltijos jūros reabilitacijos centrą.
Pradedamas kurti Baltijos jūros reabilitacijos centras pristatytas šiais metais. Jis būtų įrengtas Smiltynėje šalia Jūrų muziejaus. Šiame centre būtų gydomi surasti jūros paukščiai ir žinduoliai. Jie sustiprėję būtų paleidžiami į laisvę. Centre būtų atliekami ir ruonių migracijos tyrimai.
Centro veiklą ir iki šiol vykdė Lietuvos jūrų muziejus. Aplinkos ministerijos vadovybės nuomone, jūrų gyvūnų priežiūra iki šiol Lietuvoje buvo menko lygio. Tam nebuvo skiriama ir pakankamai pinigų.
Naujas gyvūnų reabilitacijos centras turėtų būti atidarytas 2021 m. Jam įrengti numatyta 3 mln. eurų suma. Centro rengimo darbus pagal sutartį su Lietuvos jūrų muziejumi vykdo Klaipėdoje esanti bendrovė „Rekosta“.
Gali kilti klausimas, kaip gyvūnų reabilitacijos centras prisidėtų prie klimato kaitos? Aišku, kad jis negalėtų paveikti klimato kaitos procesų, tačiau atsitikus nelaimei centras galėtų priimti gyvūnus ir juos gelbėti. Taip pat jis galėtų sudaryti sąlygas išlikti retų rūšių gyvūnams.
Dauguma projektų vykdomi
Su vandens išteklių gerinimu iš viso susiję 6 projektai. Tarp jų ir jau minėto gyvūnų reabilitacijos centro rengimas.
Didžiausią sumą pinigų – per 39 mln. eurų yra numatyta Lietuvos kariuomenei. Pinigai skirti „įsigytos priemonės taršos incidentams Baltijos jūroje likviduoti“. Kariuomenė, kuri valdo Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinį centrą, norėtų įsigyti naują jūrų paieškos ir gelbėjimo laivą. Jame būtų visų teršalų likvidavimo, paieškos ir gelbėjimo, avarinio vilkimo ir buksyravimo, gaisrų gesinimo įranga. Sutartis dėl šio projekto vykdymo sudaryta šiemet birželio 30 d.
Aplinkos apsaugos agentūra rengtų jūros ir vidaus vandenų aplinkos būklės vertinimus, įsigytų jūros tyrimų įrangą. Abiem projektams numatyta per 2,5 mln. eurų parama. Sutartis dėl vieno projekto pasirašyta šiemet kovą, dėl kito –birželį.
Šiuo metu dar vertinama, ar tikslinga būtų rengti jūrų žuvų migracijos į Lietuvos vidaus vandenis kliūčių studiją. Tokiai studijai parengti Aplinkos ministerija yra numačiusi beveik 64 tūkst. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...