Nežmoniški suluošinimai, kuriuos per tardymus patyrė partizanų vadas, pasak R. Vanagaitės – jo paties bandymas nusižudyti, t. y. žalojosi savo rankomis. Tarsi voratinklis nutįso R. Vanagaitės žodžiai, kad visko gali būti, jog partizanų vadas galėjo būti Holokausto proceso dalyvis. Tos pačios nuomonės laikosi ir jos, kaip pati pristatė, širdies žmogus Vyzentalio centro vadovas Efraimas Zuroffas, net mėginęs įtikinti Seimo Valstybinės istorinės atminties komisiją neskelbti 2018-ųjų A. Ramanausko-Vanago metais. Kitąmet bus minimos 100-osios sovietų suimto ir nukankinto Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio gynybos pajėgų vado, brigados generolo, 1999-aisiais apdovanoto I-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu gimimo metinės.

R. Vanagaitę pasmerkė ne tik didelė visuomenės dalis, leidykla „Alma Littera“ pranešė nutraukianti su ja sutartį ir išimanti visas šios autorės knygas, kad neprekiaus jos knygomis paskelbė ir prekybos tinklas „Maxima“.

Apie didelį skandalą sukėlusį įvykį – Nemiros Pumprickaitės interviu su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitike Aukse Ūsiene LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“.

– Kai prieš kurį laiką R. Vanagaitė pristatė savo knygą „Mūsiškiai“, ji mėgino pasakyti, kad kiekvieno lietuvio giminėje yra žydšaudžių. Dabar ji bando diskredituoti partizanų vadą, žinomą ir gerbiamą žmogų. Ar mes galime sakyti, kalbant apie antrąjį atvejį, kad peržengta raudona linija?

– Be abejo, galime. Pirmiausia, reikia suprasti, kad tai yra didelio informacinio karo, didelės informacinės operacijos dalis – šmeižti mūsų aukščiausią partizanų karinę vadovybę, diskredituoti partizaninį karą. Ir, mūsų nuomone, R. Vanagaitė yra viena iš stovinčių informacinio karo fronto priešakyje.

Reikia suprasti, kad tai yra didelio informacinio karo, didelės informacinės operacijos dalis – šmeižti mūsų aukščiausią partizanų karinę vadovybę, diskredituoti partizaninį karą.

– Kai jūs sakote, kad R. Vanagaitė yra priešaky to informacinio propagandinio karo, tai kaip tą paaiškinti.

–  Žinote, apie tai galbūt daugiau galėtų pasakyti VSD pareigūnai, bet apie KGB veiklos metodus tikrai galiu kalbėti. Yra visuotinai žinoma, kad Rusija turi agentų ne tik tarp pačių rusų, bet visą laiką ieško, kas jos vardu kalbėtų, kas vykdytų ardomąją veiklą pasirinktoje valstybėje. Mano nuomone, čia tas atvejis ir yra.

– Kaip jūs galėtumėte aiškinti jos bendražygio, bendraminčio E. Zuroffo vaidmenį? Kodėl tas įdomu? Ne paslaptis, kad šitas žmogus, kartu, beje, su mūsų Algirdu Paleckiu, kažkuriuo metu priklausė Rusijoje įkurtai organizacijai „Pasaulis be nacizmo“.

– Organizacija „Pasaulis be nacizmo“ labai stipriai palaikoma Rusijos. Aišku, čia ne mūsų kompetencija nagrinėti tas sąsajas – susiję su kažkokiomis Rusijos slaptosiomis tarnybomis ar nesusiję, bet klausimų kyla įvairių, ir kiekvienas mes savo išvadas pasidarome, o kai žinai Rusijos KGB ir vėlesnių metų slaptųjų tarnybų veiklos metodus, man, pavyzdžiui, asmeniškai klausimų nekyla.

– Ar jūs sietumėte šitą kilusį triukšmą ir kalbas, pasklidusias apie A. Ramanauską-Vanagą, su tuo, kad Seimas nori kitus metus – jo šimtmečio gimimo metines – paskelbti jo metais?

– Be abejo, tai tik su tuo ir siejame. Jeigu tai būtų faktai ir jeigu būtų nors dalis tiesos šituose šmeižtuose, tai, būk mielas, eik į prokuratūrą. Ir jeigu turi naujų žinių, kad buvo kažkokie nusikaltimai padaryti, tai ten reikia eiti. Ir ten rodyti neva tuos įrodymus, o šiuo atveju siekiama ažiotažo, siekiama, greičiausiai, paveikti Seimo nuomonę, kai bus balsavimas dėl Vanago metų. Buvo žinoma ir yra žinoma, kad Seimas nori skelbti A. Ramanausko-Vanago metus. Tas išpuolis, mūsų nuomone, tikrai yra neatsitiktinis.

– Ir jis nėra paklydimas?

– Manau, kad tikrai sąmoningas. Lengviausia yra kompromituoti partizanų vadovybę. Jeigu tu ją sukompromituoji, užklijuoji tam tikras etiketes, sukeli abejones – viskas, kam dar kažką daryti prieš kitus eilinius partizanus, prieš paprastus kaimo berniokus, kurie išėjo į miškus?

Nes, jeigu vadovybė – naciai, fašistai ir žydšaudžiai, vadinasi, ir visas partizaninis judėjimas. Taip, [R. Vanagaitė] meta akmenį į visą partizaninį judėjimą, bet labai sąmoningai bandoma kompromituoti partizanų vadovybę. Ir ne vienas A. Ramanauskas-Vanagas. Jau esame pastebėję iš tokių kontroversiškų veikėjų pačioje Lietuvoje kaltinimų Žemaičiui [J. Žemaičiui-Vytautui], kad jis neva buvo Maidaneko koncentracijos stovyklos Lenkijoje prižiūrėtojas nacių okupacijos metais. Tai yra absoliučiai laužta iš piršto. Žmonės negali apsiginti, jie mirę, jų nėra kas apgina. Tai kas apgins, jeigu ne mes, ne mes patys?

– Kaip jūs tada vertinate tai, kaip sureagavo Lietuva? Ir aš turiu galvoje ne pavienius asmenis, ne kažkokius istorinius faktus, kurie buvo pateikti kaip įrodymai, ir prie kurių tikrai neprikibsi, aš kalbu apie leidyklą „Alma Littera“ ir jos sprendimą, apie prekybos tinklo „Maxima“ sprendimą, nes dabar jau pasigirdo tokių kalbų, neva tai reiškia, kad negalima reikšti kitų nuomonių, kad tai yra cenzūra. Bet juk ne valstybė įsikišo, tai buvo privačios iniciatyvos, verslo iniciatyvos?

– Šitas poelgis – labai sveikas, pilietinis poelgis, pilietinė pozicija, kai matai, kad peržengtos visos ribos, kai, šokama ant kraujo ir kaulų žuvusių žmonių, padėjusių galvą už mūsų valstybingumą, už tai kad mūsų valstybė gyvuotų, kad mes visi galėtume laisvai kalbėti, ką norime daryti ir laisvai gyventi. Taip, čia nėra jokios valstybinės cenzūros, nes tai yra privatus verslas.

– Jūs užsiminėte, kad A. Ramanauskas-Vanagas yra tik vienas iš partizanų vadų, kuriuos reikia kompromituoti. Ar viešoje erdvėje stebite, kas vyksta toliau? Jau užsiminėte šiek tiek apie Žemaitį. Galbūt matote, kieno dabar eilė? Kam būti pasiruošus?

– Tikrai matome ir žinome, ir stebime tokias tendencijas. Pavyzdžiui, liepos mėnesį vienoje Rusijos televizijos laidoje politikos apžvalgininkas pasisakė, kad vienas mūsų garsiausių partizanų, ant kurių mes statome savo pasipriešinimo naratyvą, J. Lukša-Daumantas buvo žydšaudys, vadinamojo Lietūkio garažo žudynių žudikas, neva rabinui nupjovęs galvą. Jūs įsivaizduokite iki ko prieinama, šiuo atveju tai transliuojama Rusijos auditorijai, norima parodyti, kad mes čia visi naciai, žudikai, žydšaudžiai ir šloviname tokius didvyrius.

Tuos atvejus stebime ir manome, kad jei vėl būtų minima svarbi data ar jubiliejus, šitie neva faktai būtų traukiami kaip triušiai iš skrybėlės. Tai nėra pavienis A. Ramanausko-Vanago atvejis, tai – bandymas kompromituoti visą aukščiausią partizanų vadovybę.

– Bandymas išlieka, dabar klausimas – kieno lūpomis tai išvirs.

– Taip.

– Labai ačiū jums už šitą pokalbį.