- Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusią savaitę Jungtinių Tautų (JT) paskelbta Pasaulio laimės ataskaita, kaip ir kiekvienais metais, indikuoja apie pasaulio, o kartu ir Lietuvos, progresą laimės link. Bendroje ataskaitoje Lietuva pakilo vienu laipteliu aukštyn, į rekordiškai aukštą – devynioliktą vietą. Palyginti prieš dešimt metų buvome 71-oje vietoje.
Aplenkėme ne tik kitas Baltijos kaimynes, bet ir tokias šalis kaip Vokietija, Jungtinė Karalystė ar net Jungtinės Amerikos Valstijos. JT ataskaitoje Lietuva įvardijama kaip šalis, padariusi vieną didžiausių progresų laimės link. Visgi, vienas siurprizas šiemet buvo – JT ataskaitoje atsiradęs laimės indeksas tarp skirtingų amžiaus grupių.
Viena grupė išsiskiria
Šiemet, kitaip nei anksčiau, JT skelbiamoje ataskaitoje galima matyti ne tik bendrą laimės indeksą šalyje, bet ir jo reikšmes tarp skirtingų amžiaus grupių – jaunimo (gyventojų iki 30 metų), vyresnio amžiaus (kuriems virš 60 metų) ir tų gyventojų, kurie patenka tarp šių dviejų grupių.
Šalys ir amžiaus grupės yra reitinguojamos pagal pačių gyventojų gyvenimo vertinimus, atsižvelgiant į šešis komponentus – ekonomiką, socialinę paramą ir sanglaudą, sveiko gyvenimo metus, pasirinkimo laisvę, dosnumą ir korupcijos lygį.
Nors visose amžiaus grupėse yra pastebimas progresas laimės link, viena grupė išsiskyrė ne tik šalies viduje, bet ir visame pasaulyje. Tai – jauni Lietuvos gyventojai. Pagal jų pateiktus laimės vertinimus, jie yra laimingiausi visame pasaulyje. Palyginti vyresnio amžiaus gyventojai pagal laimės lygį ataskaitoje užima tik 44-ą vietą. Tai rodo, kad progresą laimės link šalyje labiausiai lėmė augusi jaunimo laimė.
Iš kur ta laimė?
Kyla natūralus klausimas, kaip taip gali būti, kad jauni gyventojai Lietuvoje jaučiasi tokie laimingi? Tiesa, apskritai yra pastebima tendencija, kad jauni žmonės yra linkę būti kiek laimingesni nei vyresni. Visgi, tai tikrai nėra taisyklė. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse vyresnio amžiaus asmenys nurodo esantys laimingesni nei jaunimas. Išvystyta socialinė apsauga, orų gyvenimą užtikrinančios pensijos ir turimos santaupos dažnai reiškia mažesnius rūpesčius ir didesnes galimybes nei dar tik savo karjerą pradėjusiems ir dažnai skolų prispaustiems jauniems gyventojams. Pastarieji Skandinavijos šalyse įvardijami kaip esantys mažiausiai laimingi.
Lietuvos jaunimo laimei paaiškinti galima atrasti ne vieną argumentą. Nepaisant mūsų polinkio dažnai kritikuoti švietimo sistemą, jaunimas mūsų šalyje turi geras galimybes siekti nemokamo aukštojo išsilavinimo, neprisiimant didelių finansinių įsipareigojimų. Pavyzdžiui, JAV apie pusė visų bakalauro laipsnį įgijusių studentų turi ir daugiau nei 25 tūkst. eurų siekiančią studijų paskolą.
Kita priežastis – mažesnė konkurencija, norint gauti norimą išsilavinimą. Pavyzdžiui, didelėje dalyje Azijos šalių, taip pat ir Šiaurės Amerikoje, konkurencija gauti ne tik nemokamą aukštąjį išsilavinimą, bet ir apskritai įstoti į universitetą, yra gerokai didesnė. Tai lemia ne tik didelį stresą, bet ir galimą nusivylimą, jeigu norimų tikslų pasiekti nepavyksta.
Atrodo, laimės suvokimo transformacija vyksta ir Lietuvoje, kur augant ekonomikos išsivystymui vis didesnį svorį įgauna pinigais nepamatuojami dalykai.
Jauni Lietuvos gyventojai turi geresnes galimybes įsigyti būstą nei Skandinavijos ar Vakarų Europos jaunimas. Nepaisant to, kad būstas pastaraisiais metais Lietuvoje brango, atlyginimų augimas buvo spartesnis. Negana to, 36 proc. jaunų gyventojų atlyginimai Lietuvoje yra didesni už vidutinį šalies atlyginimą. Palyginti 40–59 metų grupėje tokių žmonių yra 35 proc. Taigi jaunų žmonių uždirbamas atlygis yra beveik toks pat, kaip ir 20 metų darbo rinkoje praleidusių darbuotojų. Šioje vietoje jauniems gyventojams gelbsti ne tik reikalingi skaitmeniniai įgūdžiai, bet ir anglų kalbos išmanymas, dažnai ir didesnis pasitikėjimas savo jėgomis.
Vyresni gyventojai yra dažniau nusivylę ne tik dėl pajamų stokos, bet ir dėl vis dar gana trumpos sveiko gyvenimo trukmės. Vyrų sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia maždaug 55 metus, moterų – beveik 60 metų. Palyginti Švedijoje tiek moterų, tiek vyrų sveiko gyvenimo trukmė siekia beveik 70 metų.
Pinigais nepamatuosi
Jaunimo pavyzdys tik dar kartą primena, kad turėjimas daugiau pinigų ne visada suteiks taip trokštamą laimės jausmą. Ir nors daugiau nei trečdalis jaunų gyventojų uždirba daugiau nei vidutinį atlyginimą, jie dar tik pradeda karjeros kelią, turi sukaupę itin mažai santaupų.
Taigi ne ką mažiau svarbiais aspektais, nulemiančiais laimės lygį, išlieka gyventojų socialinė parama ir sanglauda, kuri, pasak JT, padeda žmonėms išlikti atsparesniems stichinių nelaimių, ekonominių ar geopolitinių krizių akivaizdoje. Ji matuojama ne valstybės skiriamomis socialinėmis išmokomis ar garantijomis, o gyventojų pasitikėjimu artimaisiais ir institucijomis. Visada šalia yra tų, kurie padės esant sunkiam laikotarpiui.
Taip pat svarbu, kad gyventojams būtų suteikiama daug laisvių ir galimybių priimti asmeninius sprendimus, būtų fiksuojama kuo mažiau diskriminacijos apraiškų. Sveiko gyvenimo trukmė, dosnumas ir korupcijos suvokimo lygis taip pat yra svarbios sudedamosios dalys mūsų laimei.
Atrodo, laimės suvokimo transformacija vyksta ir Lietuvoje, kur augant ekonomikos išsivystymui vis didesnį svorį įgauna pinigais nepamatuojami dalykai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
P. Gražuliui iškelta administracinė byla dėl sovietinių simbolių demonstravimo1
Eksparlamentarui Petrui Gražuliui pradėta administracinė teisena dėl sovietinių simbolių demonstravimo. ...
-
Kokių orų galime tikėtis artimiausiu metu?
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pasidalijo artimiausių dienų orų prognoze. ...
-
Žinia apie nuo legioneliozės mirusį vyrą sukrėtė kaimynus: problema bendrijoje?
Vilniuje užfiksuotas mirties nuo legioneliozės atvejis. Liga pasiglemžė 45 metų vyro gyvybę. Justiniškių daugiabučio gyventojai, sužinoję apie atvejį, baiminasi dėl savo sveikatos ir teigia, kad pasigenda informacijos iš atsakingų in...
-
M. Danielė su grupe parlamentarų kreipėsi į KT dėl pagalbinio apvaisinimo ribojimų5
Seimo Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė su grupe Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl draudimo pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms. ...
-
Klaipėdoje naujus lauko treniruoklius įrengs ne visur
Žolynų gatvėje netoli dviračių tako esantis treniruoklis, skirtas visiems norintiems sportuoti, – sulūžęs ir nebenaudojamas. Nors gyventojai reikalauja jį sutvarkyti, tačiau valdininkai naujo įrengti neketina ir planuoja senąjį tiesiog demon...
-
Pasienyje su Baltarusija apgręžti du neteisėti migrantai
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti du neteisėtai patekti į šalį bandę migrantai, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Vilniuje rinksis Europos atminties ir sąžinės platformos nariai
Vilniuje trečiadienį prasidės tarptautinė konferencija apie totalitarizmų nusikaltimus, vyks Europos atminties ir sąžinės platformos tarybos posėdis. ...
-
NSGK svarstys šaukimo reformos pakeitimus: siūlo tarnauti iš karto po mokyklos3
Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) svarstys šaukimo reformos pakeitimus. ...
-
KT pradės nagrinėti bylą dėl amžiaus ribos, nuo kurios nebegalima tapti vaiko globėju
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį pradės nagrinėti bylą, kurioje spręs, ar Civiliniame kodekse įtvirtinta amžiaus riba, nuo kurios žmogus negali tapti vaiko globėju, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. ...
-
Vyriausybė spręs dėl Valstybės duomenų agentūros vadovės skyrimo antrai kadencijai1
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar Valstybės duomenų agentūros vadovę Jūratę Petrauskienę skirti antrai kadencijai. ...