Antradienio vidurdienį konservatorių inicijuotose patriotų eitynėse Vilniuje dalyvavo keli tūkstančiai šventiškai nusiteikusių žmonių.

Policijos skaičiavimu, 3-4 tūkst. žmonių ėjo nuo Nepriklausomybės aikštės, kur buvo pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, iki Katedros aikštės, kur vyko Šv. Mišios.

Eitynių dalyviai nešė Lietuvos ir Ukrainos vėliavas, Europos Sąjungos, NATO vėliavėles. Tarp jų dalyvių buvo ir įvairių partijų atstovų - buvo matyti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovų.

Jokių šūkių nebuvo skanduojama.

Vilniaus policijos atstovas BNS patvirtino, kad jokių incidentų per eitynes neužfiksuota.

„Pirmą kartą Kovo 11-oji įgijo teisingą kryptį – nuo Seimo prie Katedros. Tai yra visų Lietuvos piliečių, ukrainiečių ir visų tų, kuriems brangi laisvė, eitynės", - sakė vienas iš jų organizatorių parlamentaras Mantas Adomėnas.

Anot jo, patriotinė energija, kuri susitelkusi prie Seimo, nukreipta prie Katedros – tai rodo vieningumą.

M.Adomėnas pabrėžė, kad šios eitynės skirtos vienyti, sutelkti, o ne skaldyti.

„Tai pirmą kartą įvyko: įvairios partijos, studentai, tautinės mažumos, miestiečiai – tai visos Lietuvos tautinės eitynės“, - sakė jis.

Popiet tautinis jaunimas rengia kitas, taip pat patriotines eitynes. Jie judės priešinga kryptimi - nuo Rotušės aikštės iki Seimo.

Antradienį Lietuva mini 24-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“, už kurį balsavo 124, susilaikė šeši deputatai. Juo Aukščiausioji Taryba paskelbė, kad atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.