Quantcast

Teismas: karo prievolininkų pirmumas priimant į darbą prieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį paskelbė, kad karo prievolininkams teikiama pirmenybė konkursuose į darbą valstybės tarnyboje prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Konstitucijai prieštaraujančia pripažinta tvarka, kai keliems pretendentams konkurse į valstybės tarnautojo pareigas surinkus vienodus rezultatus, pirmenybė teikiama pretendentams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, baigusiems bazinius karinius mokymus ar alternatyvią tarnybą.

Teismas šią tvarką įvertino kaip sudarančią „mažiau palankias sąlygas stoti į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas valstybės tarnyboje piliečiams, kurie įstatymo nustatytais pagrindais dėl objektyvių aplinkybių (...) buvo atleisti nuo karo prievolės arba tarnyba jiems atidėta, arba jie iš jos paleisti anksčiau laiko“.

Anot teismo, stojantieji į valstybės tarnybą turi būti vertinami pagal jų žinias ir gebėjimus.

KT nurodė, kad įstatymai numato objektyvias aplinkybes, dėl kurių piliečiai karo prievolės atlikti negali, žmonės nuo jos taip pat gali būti atleidžiami.

Konstitucinis Teismas paskelbė, kad įstatymais taip pat gali būti nustatyti privalomosios karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimo ar paleidimo iš jos anksčiau laiko pagrindai, susiję su asmens sveikatos būkle ar kitomis svarbiomis asmeninėmis, šeimos ar visuomeninėmis aplinkybėmis.

„Atsižvelgiant į tai, pagal Konstituciją šiems piliečiams įstatymu negali būti sudarytos mažiau palankios sąlygos stoti į valstybės tarnybą nei tiems, kurie įstatyme nustatytą karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą yra atlikę. Pažymėtina, kad blogesnėje padėtyje neturėtų atsidurti ypač tie piliečiai, kuriuos valstybė atleido nuo karo prievolės, kaip antai neįgalieji, moterys ir kt.“, – rašoma teismo pranešime spaudai.

Konstitucijai prieštaraujančiais pripažintos kai kurios Valstybės tarnybos ir Karo prievolės įstatymų nuostatos. Jas KT vertino  Vyriausybės prašymu.

Vyriausybė į teismą kreipėsi, kai trys pretendentai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovo atrankoje pernai pavasarį surinko vienodą balų skaičių. Vienas jų pateikė dokumentus dėl atliktos karo tarnybos.

Tarnyba iki šiol neturi nuolatinio vadovo.

Siūloma atsisakyti privilegijų

Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad pirmumas karo prievolininkams darbintis valstybės tarnyboje prieštarauja Konstitucijai, Seimui bus siūloma koreguoti teisės aktus, sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

„Valstybės tarnybos įstatymas šiuo metu kaip tik svarstomas Seime, pagrindiniame, jei neklystu, Teisės ir teisėtvarkos komitete, matyt, siųsime savo atstovus, kad komitetas pakeistų tą nuostatą, kad nebebūtų suteikiama privilegija“, – BNS sakė E. Jankevičius.

Jis taip pat teigė, kad KT sprendimas leis paskelbti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovo konkurso rezultatus. Jame trims kandidatams surinkus vienodą balų skaičių, vienas jų buvo pateikęs dokumentus dėl atliktos karo tarnybos ir taip buvo įgijęs pranašumą prieš kitus. Būtent dėl šios situacijos Vyriausybė ir kreipėsi į KT.

„Labai džiaugiuosi, kad toks sprendimas yra, nes Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ilgą laiką yra be vadovo ir aš galėsiu rinktis ne iš vieno, o iš trijų kandidatų“, – sakė jis.

Anot ministro, pasitarus su teisininkais nuspręsta nelaukti, kol bus pakeistas Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai bei konkurso rezultatus skelbti „artimiausiu metu“, nes, jo nuomone, KT išaiškinimo pakanka, jog prioritetas nebūtų teikiamas vienam tarnybą atlikusiam asmeniui.

Peržiūrės motyvacinę sistemą

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad Konstituciniam Teismui nusprendus, jog privilegijos atlikusiems karo prievolę prieštarauja pagrindiniam teisės aktui, bus peržiūrima motyvacinė sistema.

„Be abejonės, ieškosime ir rasime kitų papildomų motyvacinių priemonių, kuriomis parodytume, jog valstybė vertina karių įsipareigojimą. Dalis pasiūlymų šiuo metu jau yra pateikta Seimui įstatymų pakete“, – BNS perduotame komentare sakė R. Karoblis.

Kartu jis pažymi, jog diskusijose dėl privilegijų kariams pamirštamas esminis dalykas, kad kariai „yra vienintelė visuomenės grupė, kuri savo priesaika yra įsipareigojusi prireikus dėl Tėvynės paaukoti gyvybę“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

KONSTITUCIJA

KONSTITUCIJA portretas
TAIGI, SKAITOM: "Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga" (K.139str.1d.) - sąmoningai besiruošiantys tokiai gynybai NUSIPELNO mūsų pagarbos. Tuo labiau kad: "Krašto apsaugos organizavimą nustato įstatymai" (K.139str.3d.) - JAU Konstitucijoj numatyta kad ta tvarka nustatoma įstatymais; LOGIŠKA kad tie įstatymai GALI ginti ir demobilizuotus asmenis. Tuo labiau kad: "Valstybė globoja ir aprūpina karius, kurie eidami karo tarnybą nustoja sveikatos, taip pat karo tarnybą einant žuvusių ar mirusių karių šeimas" (K.146str.1d.), o juk bet kokia karinė tarnyba susijusi su tam tikra psichologine žala, taip kad ir vėl - įstatymais GALI būti numatytos lengvatos ką tik paleistiems iš karinės tarnybos; TUO labiau kad ČIA nekalbama apie išimtines privilegijas, ČIA kalbama TIK apie atvejį kai 'surinkus vienodus rezultatus, pirmenybė teikiama...' - kažkas vis vien turi būt paskirtas, taip kad... - KT paniekino Konstituciją.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių