- Paulina Levickytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konstitucinis Teismas (KT) žodinio proceso tvarka toliau nagrinėja bylą dėl leidimo išdavimo laikinai gyventi Lietuvoje homoseksualų porai, prieš trejus metus susituokusiai Danijos Karalystėje.
Šiuo metu užsienyje susituokę homoseksualai teisių gyventi Lietuvoje neturi. Lietuvoje tos pačios lyties asmenų santuokos ir partnerystė neleidžiama.
Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Jis nagrinėja bylą, kurioje baltarusis, su Lietuvos piliečiu prieš trejus metus Danijoje sudaręs santuoką, skundžia Migracijos departamento sprendimą neišduoti leidimo laikinai gyventi šalyje.
Teismo posėdžio pradžioje Seimo įgaliotas asmuo, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas pateikė Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro prašymą perkelti šį klausimą spręsti į Seimą, nes klausimą dėl partnerystės reikia spręsti referendume, kadangi reikia keisti Konstitucijos straipsnį.
KT teisėjai pasitarę nusprendė prašymo netenkinti.
„Suinteresuoto asmens, Seimo atstovo, prašymo netenkinti“, - sprendimą paskelbė KT pirmininkas Dainius Žalimas.
Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė teismo posėdyje sakė, kad šiuo metu departamento sprendimas būtų kitoks. Pasak jos, prieš beveik trejus metus Europos institucijose nebuvo išaiškintos panašios bylos, todėl sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į Lietuvos nacionalinės teisės reglamentavimus, kuomet leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju.
„ES Teisingumo Teismas birželį pateikė sprendimą labai panašioje byloje dėl diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu. Šiuo atveju, šioje byloje kalbant apie teisę atvykti ir apsigyventi šalyje, yra negalima. Tai būtent remiantis šiuo svarbiu sprendimu būtų priimtas (Migracijos departamento. - ELTA) kitoks sprendimas“, - teigė E. Gudzinskaitė.
Paklausta KT pirmininko, kodėl tuomet nepanaikina savo sprendimo dėl Danijoje sudarytos partnerystės ir dabar neišduoda leidimo šiai porai gyventi Lietuvoje, E. Gudzinskaitė atsakė, kad šiuo metu sprendimas apskųstas teisme, o asmenys naujo prašymo neparašė.
„Šiuo metu Migracijos departamento sprendimas yra apskųstas teisme, ir jis buvo priimtas, remiantis seniau galiojančia teisine baze ir reglamentavimu, kai ES Teisingumo Teismo sprendimo nebuvo (...). Jeigu dabar žmonės kreiptųsi, būtų iš naujo nagrinėjamas prašymas“, - sakė Migracijos departamento direktorė.
Pasak jos, šiuo metu yra teisinių kliūčių ir įstatymuose, pavyzdžiui, Užsieniečių teisinės padėties įstatyme, kuriuos turėtų keisti Seimas bei inicijuoti Vidaus reikalų ministerija.
„Jis yra neaiškus vienareikšmiškai, dėl to visos diskusijos ir kyla dėl to neaiškumo“, - sakė žurnalistams E. Gudzinskaitė.
Pasak Seimo nario V. Simuliko, šiuo metu Seimui reikės inicijuoti Civilinio kodekso pataisas bei įstatymo pataisas dėl užsieniečių teisinės padėties, bet Konstitucijos straipsnių keitimo jis nenumato.
„Debatai Seime bus tikrai, pažadu. Tą pažadėjau ir KT teisėjams. (...) Nelendant į konstitucines normas, diskutuosime. ES Žmogaus Teisių Teismo sprendimai mus įpareigoja padaryti namų darbus. Bet mes puikiai žinome, kad konstitucinės normos, kaip santuoka ar šeimos normos, be piliečių referendumo, konstitucinės daugumos Seimo narių negali būti keičiamos, tai nemanau, kad tai bus daroma. O visi civiliniai santykiai, kaip atvažiavimas, gyvenimas, diskriminavimas pagal lytį ir t. t., esame įpareigoti juos nagrinėti ir teikti siūlymus“, - sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
KT pirmininkas D. Žalimas pranešė, kad teismas sprendimą skelbs po mėnesio.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 43 straipsnio 1 dalies 5 punktas tiek, kiek jame nenustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju ir tada, kai Lietuvoje gyvena asmuo - Lietuvos pilietis, su kuriuo užsieniečio kitoje valstybėje sudaryta santuoka arba registruotos partnerystės sutartis Lietuvos Respublikoje nėra pripažįstama dėl draudimo tuoktis ir sudaryti registruotos partnerystės sutartį tos pačios lyties asmenims, tačiau su kuriuo jis yra sukūręs santykius, savo turiniu atitinkančius šeimos sampratą.
Anksčiau Konstitucinis Teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bylą ir rengdamas nutarimą, pripažino, kad sprendžiant dėl minėto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai būtina išsiaiškinti naujas aplinkybes ir ištirti naujus įrodymus - gauti papildomų paaiškinimų dėl ginčijamo teisinio reguliavimo taikymo praktikos.
Atsižvelgdamas į tai, taip pat į tai, kad naujai išsiaiškintinos aplinkybės turi įtakos vertinant šioje konstitucinės justicijos byloje esančius įrodymus - pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos medžiagą, kartu siekdamas užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų procesines teises susipažinti su bylos medžiaga ir dalyvauti tiriant įrodymus, Konstitucinis Teismas nusprendė, kad tikslinga atnaujinti konstitucinės justicijos bylos nagrinėjimą, pradėti bylą nagrinėti iš pradžių žodinio proceso tvarka, išsiaiškinti naujas aplinkybes ir iš naujo ištirti byloje esančius įrodymus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius8
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų10
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...