- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Lietuvą grįžta daugiau lietuvių, nei išvyksta. Trečius metus iš eilės Lietuvos piliečių tarptautinė migracija yra teigiama. Vadinasi, į mūsų šalį nuolat gyventi grįžta daugiau Lietuvos piliečių, nei išvyksta iš jos. Daugiausia lietuvių tradiciškai grįžta iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Vokietijos.
Kodėl lietuvių nebevilioja gyvenimas turtingiausioje ES valstybėje Vokietijoje, LNK žurnalistų pokalbis su Vokietijos lietuvių bendruomenės Miuncheno apylinkės pirmininke Irma Petraityte-Lukšiene.
– Priežasčių yra daug ir jos gana skirtingos. Vokietija susideda iš šešiolikos skirtingų žemių, tačiau priežastys, kodėl tautiečiai grįžta atgal į Lietuvą, gana panašios. Miunchenas, Štutgartas, Berlynas – skirtingi miestai, tačiau priežastys kartojasi. Vienos dažniausiai minimos priežastys: neįsitvirtino, neišmoko kalbos, mentalitetas nepatiko, artimųjų ilgesys. Kiti įkūrė verslą Lietuvoje arba Lietuvoje lengviau įsigyti būstą. Grįžta iš Vokietijos, nes įgijo pakankamai kapitalo, pinigų, Lietuvoje įsigijo nekilnojamojo turto. Tokiais atvejais dažnai net nebuvo planuota visam laikui likti Vokietijoje. Lietuvoje žmonės tokių galimybių tuo metu nebūtų turėję. Kai kurie ir dabar, gyvendami Vokietijoje, stato namus Lietuvoje ir planuoja grįžti artimu metu. Vokietijoje siekiama susikurti sąlygas, kad galėtų sėkmingiau grįžti į Lietuvą gyventi. Kitos priežastys – žmonėms reikalinga lietuviška aplinka. Tai dažniausiai liečia šeimas su vaikais, jie renkasi grįžti į Lietuvą, kad vaikai mokytųsi lietuviškose mokyklose, gerai kalbėtų lietuviškai, pažintų kultūrą. Yra viena šeima, kuri buvo labai aktyvi Vokietijoje, tačiau, vaikams pradėjus eiti į mokyklą, jie nusprendė grįžti, nes jautė vaikų nepritapimą. Arba Lietuvoje gauna gerų darbo pasiūlymų. Kita, man nelabai smagi priežastis: lietuviai grįžo, nes neprigijo, nesijautė gerai. Kiti sako jautėsi varžomi, daug kas draudžiama, daug taisyklių.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kai kurie lietuviai sako, kad vokiečiai nelinkę leistis į draugystes su jais. Lietuviai dažnai lygiuojami su trečiųjų šalių piliečiais. Ar tai tiesa? Kodėl taip yra?
– Esu girdėjusi tokį atveji, kad grįžta dėl šios priežasties. Viena moteris visiškai nesusirado draugų. Galbūt tai vienatvės jausmas. Savo patirtimi to negalėčiau patvirtinti, nes draugų ratas platus. Tačiau tikrai yra pavyzdžių, kai neužmezga draugysčių.
– Vokiečius pastaruoju metu gąsdina saugumas Lietuvoje. Ar pačių lietuvių neatgraso panašios baimės sugrįžti atgal į Lietuvą?
– Kai liepos mėnesį vyko Pasaulio lietuvių bendruomenės susitikimas, atvyko ir Jaunimo sąjungos kongresas, buvo įdomu pastebėti tendenciją, kad lietuviai iš įvairių pasaulio šalių susilaikė grįžti į renginius vien dėl šios priežasties ir baimės, kad regione nesaugu. Nerimas egzistuoja. Tačiau asmeniškai neteko girdėti tokios priežasties, kad negrįžtų būtent dėl šios priežasties.
– Kokių profesijų žmonės dažniausiai nepritampa Vokietijoje? Ar tiesa, kad vokiečiams reikia tik gerai išsilavinusių ir aukštos kvalifikacijos žmonių?
– Man atrodo, kad pats „džiaugsmas“ prasideda, kai aukštos kvalifikacijos, geros srities specialistui reikia praeiti visą biurokratinę mašiną, kad pripažintų kvalifikaciją ir būtų tapati Vokietijoje studijavusio specialisto kvalifikacijai. Tai didžiausias iššūkis – gauti patvirtinimą, kad esi pripažintas specialistas. Su šiuo pripažinimu kliūčių vėliau nėra. Yra specialybių – IT, slauga, mokyklos pedagogai, – kur biurokratinė mašina šiek tiek laisviau funkcionuoja ir nėra tiek daug varžymų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Uostamiestyje baigiama svarbios žiedinės sankryžos rekonstrukcija3
Kelių ir tiltų bei kitos infrastruktūros statybos bendrovė „Kauno tiltai“ baigia Baltijos prospekto, Šilutės ir Vilniaus plentų žiedinės sankryžos rekonstrukciją Klaipėdoje – atliekami paskutiniai aplinkos tvarkymo darbai. B...
-
Norintiems mokytis valstybė skiria 500 eurų: reikia atitikti tam tikrus kriterijus
Nuo metų pradžios dirbantys suaugusieji gali gilinti žinias, mokytis ko nors naujo už valstybės pinigus. Jiems skiriamas iki 500 eurų finansavimas. Vis dėlto, naujausia apklausa atskleidžia, kad per artimiausius metus tobulinti asmeninius ar profesiniu...
-
Pavasaris ir toliau nešykštės ekstremalių staigmenų: žadami smarkūs lietūs, perkūnija ir kruša1
Pirmadienį daug kur numatomi trumpi lietūs, vietomis – smarkūs su perkūnija. Kai kur gali iškristi kruša. ...
-
Lietuvoje pirmą kartą atliktas plaukų testavimo tyrimas: parodė, ką jaunimas vartoja festivaliuose
Pernai vykusiuose festivaliuose narkotines medžiagas vartojo kas antras lankytojas, o kas trečiam buvo siūlyta pabandyti. Tokius skaičius atskleidė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakytas tyrimas. Dauguma respondentų buvo jauni...
-
Akmenės rajonas keičia įvaizdį
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas įsitikinęs, kad savivaldos problemos sprendžiamos lengviau, kai mokomasi iš gerųjų pavyzdžių ir dalijamasi patirtimi. Kauno rajono savivaldybė daugiausia dėmesio skiria partnerystei su kaimyninėmis regiono...
-
Atsakomybę už kruviną išpuolį Afganistane, per kurį nukentėjo ir lietuvė, prisiėmė IS2
Grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) sekmadienį prisiėmė atsakomybę už išpuolį prieš turistus Afganistane, kai žuvo trys ispanai ir trys afganistaniečiai, o dar aštuoni žmonės, įskaitant lietuvę, buvo sužeisti. ...
-
A. Mazuronis: teisę dėl rūkymo balkone turi įrodinėti rūkantieji, o ne nerūkantieji10
Socialdemokratui Juliui Sabatauskui siūlant keisti tvarką dėl draudimų rūkyti balkonuose įvedimo, kad tam reikėtų bent pusės namo butų savininkų pritarimo, Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis sako, kad savo teises turėtų įrodinėti tie, ...
-
Karinių oro pajėgų sraigtasparnis iš lietuviško žvejybinio laivo evakavo sužeistą latvį
Karinių oro pajėgų sraigtasparnis iš žvejybinio laivo sekmadienio evakavo sužeistą Latvijos pilietį, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Kelininkai: šalies keliai daugiausia šlapi1
Lietuvoje kelių dangos daugiausia šlapios, vietomis yra drėgnų ruožų, praneša Eismo informacijos centras. ...
-
VSAT: pastarąją parą pasienyje su Baltarusija neteisėtų migrantų nefiksuota
Sekmadienį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nefiksuota sieną neteisėtai bandžiusių kirsti migrantų, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...