- Ramūnas Jakubauskas, BNS; Ieva Vidūnaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė, kad dėl emigracijos pernai Lietuva prarado mažiausiai žmonių nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.
Ekonomistai sako, kad 2019-aisiais jau gali būti fiksuojamas teigiamas balansas.
Pernai Iš Lietuvos išvyko 32,2 tūkst., o atvyko – 28,9 tūkst. žmonių. Skirtumas yra mažiausias nuo 1990 metų. 2017 metais iš Lietuvos išvyko 47,9 tūkst., o atvyko 20,4 tūkst. žmonių.
„Aš manyčiau, kad šiais metais mes turėsime jau teigiamą migracijos balansą“, – BNS sakė banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Reikėtų pasidžiaugti, nes emigracija buvo didelė ir viena iš pagrindinių grėsmių tiek ilgalaikiam Lietuvos ekonominiam augimui, tiek socialinės apsaugos sistemos tvarumui, todėl sumažėję emigracijos mastai ir išaugusi imigracija nuteikia pakankamai optimistiškai“, – pridūrė jis.
Populiariausiomis lietuvių emigracijos kryptimis pernai išliko Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija ir Airija, taip pat iš šių šalių daugiausia lietuviai ir grįžta.
Pernai į Jungtinę Karalystę išvyko 12,2 tūkst. gyventojų – 1,8 karto mažiau nei 2017 metais, o atvyko 7,6 tūkst. – pusė visų grįžusių gyventi Lietuvos piliečių.
Pasak Ž. Maurico, vykstantis „Brexit'o“ procesas pernai nedarė įtakos grįžtantiems lietuviams, tačiau norinčius išvykti į Jungtinę Karalystę atbaido.
Tais pačiais metais Lietuvą grįžo gyventi 16,6 tūkst. Lietuvos piliečių – tai 6,4 tūkst. daugiau negu 2017 m.
„Kalbant apie grįžimą, „Brexitas“ nėra esminis veiksnys, o gal ir apskritai nebuvo kažkuo išskirtinis veiksnys, tačiau labai sumažėjo vykstančių į Jungtinę Karalystę, tai neapibrėžtumas labiau atbaido lietuvius negu verčia grįžti į Lietuvą“, – teigė Ž. Mauricas.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad vidutinis grįžusių vyrų amžius – 29, moterų – 28 metai. Anot ekonomisto, jauni žmonės yra lankstesni nei tie, kurie jau integravosi į užsienio šalių visuomenes.
„Tie žmonės, kurie jau kurį laiką yra emigravę, sukūrę šeimas, būstą įsigiję – jie bus mažiau linkę grįžti (...) tie emigrantai, kurie iki 10 metų gyvena, jie yra žymiai lankstesni ir tikimybė, kad jie grįš, yra žymiai didesnė“, – sakė Ž. Mauricas.
Statistikos departamento duomenimis, pernai į Lietuvą atvyko ir 12,3 tūkst. užsieniečių, iš kurių beveik pusė – Ukrainos piliečiai. Jų migracija pernai padidėjo trečdaliu, penktadaliu išaugo ir baltarusių bei rusų migracija į Lietuvą.
Daugiau nei pusė imigravusiųjų – sugrįžę lietuviai
Kaip skelbia Statistikos departamentas, praėjusiais metais į Lietuvą imigravo 28,9 tūkst. žmonių - 1,4 karto (8,5 tūkst.) daugiau nei 2017 m. Daugiau nei pusė (57,4 proc.) imigravusiųjų - į savo šalį grįžę gyventi Lietuvos piliečiai.
Tuo metu praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo 32,2 tūkst. gyventojų - 1,5 karto (15,7 tūkst.) mažiau nei 2017 m.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais emigravo 17 tūkst. vyrų ir 15,2 tūkst. moterų, t. y. vyrų emigravo 1,8 tūkst. daugiau negu moterų. 1 tūkst. gyventojų tenkančių emigrantų skaičius per metus sumažėjo nuo 16,9 iki 11,5.
Dauguma - 72,9 proc. - emigrantų deklaravo savo išvykimą į ES valstybes nares.
Praėjusiais metais daugiausia Lietuvos gyventojų emigravo į Jungtinę Karalystę (JK) - 12,2 tūkst. (37,7 proc.), Vokietiją - 3,2 tūkst. (9,8 proc.), Norvegiją - 3 tūkst. (9,3 proc.) ir Airiją - 2 tūkst. (6,3 proc.) emigrantų.
Dauguma (83,8 proc.) emigrantų yra gimę Lietuvoje, 3,5 proc. - Ukrainoje, 3,2 proc. - Rusijoje, 2,2 proc. - JK, 1,9 proc. - Baltarusijoje.
Daugiau negu pusė 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių vyrų (67,2 proc.) ir moterų (57,6 proc.) niekada negyveno santuokoje, ketvirtadalis - buvo vedę / ištekėjusios.
Praėjusiais metais emigravusių vyrų ir moterų vidutinis amžius - 26 metai.
Praėjusiais metais į Lietuvą imigravo 20 tūkst. vyrų ir 8,9 tūkst. moterų. 1 tūkst. gyventojų tenkančių imigrantų skaičius per metus padidėjo nuo 7,2 iki 10,3.
Tais pačiais metais Lietuvą grįžo gyventi 16,6 tūkst. Lietuvos piliečių - tai 6,4 tūkst. daugiau negu 2017 m. Daugiau negu pusė (57,1 proc.) jų - vyrai.
Praėjusiais metais daugiausia Lietuvos piliečių grįžo iš: JK - 7,6 tūkst., arba 45,8 proc., Norvegijos - 1,9 tūkst., arba 11,3 proc., Airijos - 1,2 tūkst., arba 7,4 proc. ir Vokietijos - 1,2 tūkst., arba 7,3 proc.
Palyginti su 2017 m., iš JK ir Airijos grįžusių Lietuvos piliečių skaičius padidėjo po 1,5 karto, Norvegijos ir Vokietijos - po 1,9 karto.
Praėjusiais metais grįžusių Lietuvos piliečių vyrų vidutinis amžius - 29 metai, moterų - 28 metai.
Tais pačiais metais į šalį imigravo 12,3 tūkst. užsieniečių (42,6 proc. visų imigrantų), tai 2,1 tūkst. (20,7 proc.) daugiau nei 2017 m. Dauguma (85,3 proc.) imigrantų užsieniečių - vyrai.
Beveik pusė (5,7 tūkst., arba 46,5 proc.) praėjusiais metais imigravusių užsieniečių buvo Ukrainos piliečiai, 3,3 tūkst. (26,4 proc.) - Baltarusijos, 780 (6,3 proc.) - Rusijos piliečiai.
Per metus imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo 32,1 proc., Baltarusijos - 20 proc., Rusijos piliečių - 18,9 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Kauno oro uosto išskristi vėlavęs lėktuvas išskrido
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Seimo etikos sargai nepradės tyrimo dėl A. Anušausko pasisakymų apie galimą korupciją7
Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija po diskusijų nusprendė nepradėti tyrimo dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai išsakytų teiginių apie neva krašto apsaugos sistemoj...
-
Ukrainai prašoma aukoti ne tik pinigų, bet ir saldainių
Apie „Carito“ paramos akciją Ukrainai bei renkamas aukas LNK žurnalistė kalbėjosi su Vilniaus „Carito“ vadovės pavaduotoja Aida Karčiauskiene. ...
-
Apie apynasrį girtaujantiems baruose: norime išgyvendinti tokius „tuberkuliozės židinius“
Radviliškio rajono mero iniciatyva visame rajone draudžiama pardavinėti alkoholį iki dešimtos ryto. Draudimas apima ne tik parduotuves, bet ir visas kavines bei barus. Atrodo, viskas suprantama, bet į mūšį stojo Vyriausybės atstovas...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos55
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Daugelis senjorų nežinotų, ką daryti atėjus dienai „X“: esame jėga, kuri turi būti informuota4
Nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje turi rūsius, tinkamus priedangoms, tačiau maždaug du trečdaliai vis tiek nežinotų, kaip elgtis grėsmės atveju. Kas antras senjoras nežino ir kur ieškoti informacijos apie pasiruošimą ne...
-
Skulptūrų parke inkilai patys neatsiranda2
Skulptūrų parkas, pritraukiantis vis daugiau lankytojų, sulaukia ir pastabų. Antai kažkas teigė pastebėjęs, esą parke gerokai sumažėję inkilų, o kai kurie likę – aplūžę ir nebetinkami sparnuočiams gyventi. ...
-
Atlikdamas tarnybinę pareigą pasiklydo policijos šuo Roksis: pareigūnai ieško kolegos11
Panevėžio apskrities policija feisbuko paskyroje pranešė apie dingusį šunį Roksį. ...
-
L. Kasčiūnas: spartinant oro gynybos vystymą, tankų pirkimas būtų vykdomas etapais4
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas siūlys stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas – tai reikštų, jog reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto. ...