„Kartu su biudžeto projektu Vyriausybės posėdyje aptarsime ir visus pedagogų profesinių sąjungų siūlymus. Ministrų kabinetas visų pirma atsižvelgs į 2019 metais prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus. Bus ieškoma realių galimybių ir konkrečių būdų skirti daugiau lėšų švietimo sričiai, aptarsime ilgalaikį pedagogų poreikių įgyvendinimo planą“, – penktadienį išplatintame pranešime cituojamas premjeras Saulius Skvernelis.

Jis atkreipia dėmesį, kad 2019 metų biudžeto projekte švietimo sritis jau dabar yra antra pagal lėšų didėjimą, kitąmet švietimo finansavimas augs 185 mln. eurų.

Pasak ministro pirmininko, derybose turi vyrauti ne emocijos ir dalijami nepamatuoti pažadai, o reikia sudėlioti įsipareigojimus taip, kad Vyriausybė juos tikrai įgyvendintų.

Švietimo ir mokslo ministerijoje ketvirtadienį per daugiau nei 13 valandų vykusias derybas ministrė Jurgita Petrauskienė ir profsąjungos iš esmės sutarė dėl maždaug dešimties punktų, kaip taisyti rugsėjį įvestą etatinį mokytojų apmokėjimo modelį ir numatyti daugiau finansavimo švietimo pagalbos specialistams.

Dauguma šių punktų buvo pasiūlyti nestreikuojančių profsąjungų, o dėl Andriaus Navicko vadovaujamos streikuojančios profesinės sąjungos reikalavimų sutarta nebuvo ir derybos atidėtos.

Jose kol kas nepavyko susitarti dėl mokytojų algų koeficientų didinimo penktadaliu. Vyriausybė teigia, kad tai papildomai kainuotų 130 mln. eurų, o naujus įsipareigojimus dėl mokytojų algų kėlimo įmanoma prisiimti tik nuo 2020 metų. A. Navicko profsąjunga reikalauja koeficientus kelti nuo 2019-ųjų.

Atidėjus derybas, liko neaptarti klausimai dėl nekontaktinių valandų skaičiaus didinimo priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, taip pat pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinių intervalų naikinimo, klasių mažinimo, mokytojo etato struktūros keitimo.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, visiems reikalavimams įgyvendinti reikėtų beveik 300 mln. eurų.

Vyriausybė ketvirtadienį pasiūlė, kad susitarimą dėl ilgalaikio mokytojų algų didinimo pasirašytų Lietuvos politinės partijos. Profsąjungos ragina partijas tartis dėl visų papildomai kainuosiančių reikalavimų.

Streikuojantys pedagogai penktadienį rengia mitingą prie Seimo.

Reikia aiškių įsipareigojimų

Vyriausybė siūlo visoms parlamentinėms partijoms pasirašyti nacionalinį susitarimą, kuriuo būtų nubrėžti aiškūs įsipareigojimai švietimo sričiai 2020-2025 m.

Visos politinės jėgos sutaria, kad Lietuvos švietimo sistemai reikia sisteminių pokyčių, kurie nulemtų didesnes mokytojų algas, geresnius mokinių pasiekimus, aukštesnės kokybės mokymosi procesą. Nenormalu kiekvienais metais streikų fone sėsti prie derybų aiškinantis, kiek papildomai turi būti skirta lėšų šiai sričiai.

Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, tik vykdant struktūrines reformas gali būti sprendžiamas dešimtmečius marinuotas pedagogų atlyginimų finansavimo klausimas. 2019 m. vyksta reformos ir jos finansuojamos, švietimas - antroje vietoje pagal dydį labiausiai finansuojama sritis Lietuvoje. Vien mokytojų etatiniam apmokėjimui papildomai skiriama 49 mln. eurų, o per dvejus metus - 95 mln. Mokytojų atlyginimai augo šiemet ir augs kitais metais.

„Suprantame mokytojų nerimą ir siūlome aiškų visų politinių partijų įsipareigojimą, kaip bus finansuojama švietimo sistema 2020-2025 m. Pagrindinis tokios susitarimo tikslas būtų garantuoti, kad mokytojų atlyginimai negalės būti mažesni pasirinkto lygio. Mes įgyvendinome panašų susitarimą krašto gynybos srityje, tokia praktika pasiteisino ir kalbant apie medikų atlyginimus. Siūlome mokytojų profesinių sąjungų, valdžios institucijų, politinių partijų vadovams apsispręsti dėl esminių tokio susitarimo sąlygų, kurios garantuotų ilgalaikį ir tvarų mokytojų darbo užmokesčio augimą“, - teigė ministras pirmininkas.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, mokytojų atlyginimas iki mokesčių trečią šių metų ketvirtį pasiekė 952 eurus ir jau viršija šalies vidutinį atlyginimą, kuris yra 936 eurai. Tuo nebus apsiribota, tačiau akivaizdu jau vien pirmas etatinio etapas leido pasivyti vidurkį, o antrasis etapas turėtų atnešti dar žymesnį pakilimą. Toliau būtina įtvirtinti ilgalaikę pedagogų algų didinimo strategiją.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, mokytojų atlyginimas iki mokesčių trečią šių metų ketvirtį pasiekė 952 eurus ir jau viršija šalies vidutinį atlyginimą, kuris yra 936 eurai.

MOSTA tyrimo duomenimis, atlyginimas šiemet iš viso didėjo 70 proc. mokytojų, o mokytojų atlyginimų vidurkis pakilo 112 eurų. Pasak premjero, Nacionaliniame susitarime taip pat turėtų būti aiškiai įvardinti tikslai mokiniams, mokytojams, studentams ir dėstytojams, pažangos vertinimo kriterijai. Toks susitarimas ir aiškus valstybės įsipareigojimas leistų išvengti nuolatos kylančių įtampų, gintų ne tik mokytojų, bet ir moksleivių bei jų tėvų interesus.

„Yra sričių, kuriose problemos tapo sisteminėmis. Nerasime nė vieno švietimo ir mokslo ministro, kuris su jomis nesusidūrė. Tai nėra vienos politinės jėgos ar vieno politinio ciklo klausimas. Akivaizdu, jog nuolatinių reformų sąlygomis gyvenantiems mokytojams reikia aiškumo ir finansinio saugumo. Būtent todėl siūlau esminį susitarimą, kurį pradėtų vykdyti jau ši Vyriausybė ir, tikiuosi, kad kitos politinės jėgos, deklaruojančios paramą mokytojų bendruomenei, tokį susitarimą palaikys“, - sakė premjeras.

S. Skvernelis pabrėžė, kad toks susitarimas nereiškia mokytojų etatinio darbo apmokėjimo sistemos atšaukimo. „Sisteminės reformos reikalingos ir jos turi tęstis. Nė viena iš profesinių sąjungų nereikalauja atšaukti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo sistemos. Priešingai, visos siūlo šią sistemą palikti. Ji galioja vos kelis mėnesius ir išryškėjusios klaidos turi būti taisomos nedelsiant, vakar vykusio pasitarimo metu rasti sutarimai dėl to, kaip ši sistema turi būti patobulinta. Vyriausybė taip pat neatsisako nė vieno įsipareigojimo ir siekio, kuris buvo susijęs su etatine mokytojų darbo apmokėjimo sistema“, - teigė ministras pirmininkas.

Partijų susitarimo reikalauja ir profsąjungos

Penkios švietimo darbuotojų profsąjungos penktadienį paragino visas parlamentines partijas pasirašyti susitarimą dėl papildomų 300 mln. eurų skyrimo švietimui.

„Ketvirtadienį po dvylika su puse valandos trukusių sunkių derybų su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene ir jos komandos nariais, paaiškėjo, jog visų šalies švietimo profesinių sąjungų iškeltiems reikalavimams įgyvendinti reikalinga beveik 300 mln. eurų suma. Siūlome visoms parlamentinėms partijoms nedelsiant pasirašyti susitarimą, kuriame būtų sutarta dėl minėtos 300 mln. eurų sumos skyrimo, sprendžiant iškeltas problemas, kurių ignoravimas toliau gilins švietimo sistemos krizę“, - rašoma penktadienį išplatintame profsąjungų kreipimęsi.

Jį pasirašė Švietimo ir mokslo profesinė sąjungos „Solidarumas“ vadovė Ramutė Minkevičienė,  „Sandraugos“ vadovas Kęstutis Juknis, Švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas bei Mokytojų, švietimo ir mokslo profesinė sąjungos vadovas Ramūnas Znutas.

Anot profsąjungų lyderiu, tokiu susitarimu bus pademonstruotas realus, o ne deklaratyvus rūpestis švietimu.

Svarstyti susitarimo dėl algų mokytojams kėlimo pasirašymą su partijomis ketvirtadienį  derybose pasiūlė Vyriausybės atstovai.

Švietimo ir mokslo ministerijoje ilgiau nei dvyliką valandų ketvirtadienį trukusios derybos buvo atidėtos nepriėmus sprendimų.

Švietimo ministrė J. Petrauskienė ir premjero patarėja Unė Kaunaitė taip pat pasiūlė, kad naujus įsipareigojimus dėl atlyginimų Vyriausybė galėtų prisiimti 2020 metais, t.y. paskutiniais dabartinio parlamento kadencijos metais.

„Siūlymai, kurie kainuoja virš 200 mln. papildomų eurų biudžete, turint galvoje, kad šiuo metu biudžeto projekte švietimui yra skirta papildomai 180 mln. eurų, yra neadekvatūs ir tai yra destruktyvu“, – ketvirtadienį tvirtino J. Petrauskienė.

Ji apgailestavo, kad derybos dėl etatinio mokytojų apmokėjimo virto derybomis dėl „pinigų dalybų“.

Tačiau streikuojančios A. Navicko profsąjungos nariai teigė nesitrauksiantys nuo reikalavimų mokytojų atlyginimų koeficientus didinti penktadaliu.

Svarstant šį klausimą derybos atsidūrė aklavietėje.

Tolimesnė derybų eiga turėtų paaiškėti penktadienio rytą, tos pačios dienos popietę streikuojantys pedagogai prie Seimo rengs mitingą.

A. Navickas teigė esąs pasirengęs kalbėtis su partijomis dėl finansavimo didinimo švietimui, tačiau sprendimų dėl algų kėlimo tikisi dar šiemet.

Jis žada, kad pedagogų streikas bus tęsiamas.

Partijos pritaria

Parlamentinių partijų vadovai penktadienį parėmė Vyriausybės idėją susitarti dėl švietimo finansavimo, bet opoziciniai konservatoriai sako, kad siekiant reikšmingai gerinti mokytojų padėtį reikia atšaukti dalį kitąmet įsigaliosiančios mokesčių pertvarkos.

„Šis susitarimas būtų svarbus dėl švietimo sistemos ateities, siekiant išvengti įvairių politinių manipuliacijų, ir galų gale būtų užtikrintas stabilumas šioje srityje, kad mokytojai galėtų ramiai dirbti, o mokiniai – mokytis", – pranešime cituojamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Opozicinių konservatorių, turinčių antrą pagal dydį frakciją Seime, pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigė esąs už susitarimą.

Jis ragino Vyriausybę pinigų švietimui finansuoti paimti atidedant kitąmet įsigaliosiančius pokyčius dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio. Pasak politiko, taip kitų metų biudžete atsirastų laisvi 350 mln. eurų.

„Kitu atveju tai bus taip pat tuščia, kaip buvo iki šiol“, – BNS sakė G. Landsbergis.

„Norint išskirti vieną ar kitą sritį, pasakyti, kad ji yra prioritetinė, kad reikia kelti prestižą šioje valstybės valdomoje srityje, tam reikia labai rimtos finansinės injekcijos“, – pridūrė jis.

Valdančiosios koalicijos partnerių Socialdemokratų darbo partijos lyderis Gediminas Kirkilas BNS sakė taip pat palaikąs partijų susitarimo iniciatyvą, tačiau pridūrė, kad tartis dėl papildomų lėšų švietimui būtų galima nebent svarstant 2020 metų biudžetą.

Jo teigimu, tartis dėl papildomų šimtų milijonų eurų jau kitų metų biudžete, kuris iš esmės sudėliotas, yra nerealu.

„Reikėtų ieškoti įvairių šaltinių, galbūt ir tam tikrų mokesčių pakeitimų. 300 mln. eurų papildomai 10 mlrd. eurų biudžete nelengvas dalykas, bet įmanomas“, – teigė socialdarbiečių lyderis.

„Tvarkos ir teisingumo“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) ir Liberalų sąjūdžio atstovai taip pat teigė esą už partijų susitarimą.

„Problemos sistemoje glūdi sisteminės, struktūrinės, jas užčiuopė ir profsąjungos, ir politikai“, – kalbėjo liberalsąjūdiečių pirmininkas Eugenijus Gentvilas.

„Turime pavesti Vyriausybei, kad per ateinančius 2019 metus pažiūrėtų ir spręstų šitą klausimą“, – sakė „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

LLRA-KŠS frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė tvirtino, kad ilgalaikių įsipareigojimų mokytojams įgyvendinimas leistų padidinti šios profesijos prestižą.

R. Karbauskis – „už“ Nacionalinį susitarimą

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pritaria Vyriausybės pasiūlymui inicijuoti Nacionalinį susitarimą dėl švietimo sistemos finansavimo.

Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis teigia, kad šis susitarimas užtikrintų valstybės galimybes atitinkantį mokytojų atlyginimą ir valstybės siekį, kad mokytojo profesija taptų prestižine.

„Šis susitarimas būtų svarbus dėl švietimo sistemos ateities, siekiant išvengti įvairių politinių manipuliacijų, ir galų gale būtų užtikrintas stabilumas šioje srityje, kad mokytojai galėtų ramiai dirbti, o mokiniai - mokytis“, - sako R. Karbauskis.

Vyriausybė siūlo visoms parlamentinėms partijoms pasirašyti nacionalinį susitarimą, kuriuo būtų nubrėžti aiškūs įsipareigojimai švietimo sričiai 2020-2025 m.

„Suprantame mokytojų nerimą ir siūlome aiškų visų politinių partijų įsipareigojimą, kaip bus finansuojama švietimo sistema 2020-2025 m. Pagrindinis tokios susitarimo tikslas būtų garantuoti, kad mokytojų atlyginimai negalės būti mažesni pasirinkto lygio. Mes įgyvendinome panašų susitarimą krašto gynybos srityje, tokia praktika pasiteisino ir kalbant apie medikų atlyginimus. Siūlome mokytojų profesinių sąjungų, valdžios institucijų, politinių partijų vadovams apsispręsti dėl esminių tokio susitarimo sąlygų, kurios garantuotų ilgalaikį ir tvarų mokytojų darbo užmokesčio augimą“, - teigė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Derybos ŠMM atidėtos

Vyriausybė ketvirtadienį pasiūlė profsąjungoms, kad dėl mokytojų algų kėlimo būtų pasirašytas politinių partijų susitarimas, tačiau nepriėmus sprendimų dėl pedagogų atlyginimų Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusios derybos buvo atidėtos.

„Vienas iš pasiūlymų būtų inicijuoti susitarimą tarp partijų“, – derybose sakė premjero patarėja Unė Kaunaitė.

Pasak jos, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis matytų tokio susitarimo galimybę.

„Pagrindinis tokio susitarimo tikslas būtų garantuoti, jog mokytojų atlyginimai negalės būti žemesni pasirinkto lygio. Mes įgyvendinome panašų susitarimą krašto gynybos srityje, tokia praktika pasiteisino ir kalbant apie medikų atlyginimus. Siūlome mokytojų profesinių sąjungų, valdžios institucijų, politinių partijų vadovams apsispręsti dėl esminių tokio susitarimo sąlygų, kurios garantuotų ilgalaikį ir tvarų mokytojų darbo užmokesčio augimą“, – penktadienį išplatintame Vyriausybės pranešime cituojamas S. Skvernelis.

Jis taip pat pabrėžė, kad „tik vykdant struktūrines reformas gali būti sprendžiamas dešimtmečius marinuotas pedagogų atlyginimų finansavimo klausimas“.

Švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė ir U. Kaunaitė taip pat pasiūlė, kad naujus įsipareigojimus dėl atlyginimų Vyriausybė galėtų prisiimti 2020 metais.

Tačiau streikuojančios Andriaus Navicko profsąjungos nariai teigė, kad tokie pasiūlymai netinka, ir reikalauja mokytojų atlyginimų koeficientus didinti penktadaliu.

Svarstant šį klausimą derybos atsidūrė aklavietėje. Laukdami sprendimų, kelios dešimtys mokytojų žada praleisti antrą naktį ministerijos patalpose.

„Mes tų pažadų, ministre, turėjome sočiai. Buvę tą žadėjo, jūs tą žadate. Dabar vietoje tų veiksmų jūs mums siūlote partijų susitarimą“, – kalbėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius.

„Mums jau laukti atsibodo. Praėjo dešimt metų ir mūsų siekis yra proporcingai visiems padidinti valandinį įkainį per koeficientą, o ne per papildomus darbus (įgyvendinant etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį – BNS)“, – pridūrė jis.

Vyriausybė tokį pasiūlymą atmeta, nes teigia neturinti galimybių numatyti 130 mln. eurų kitų metų biudžete šiai idėjai įgyvendinti.

„Finansinių galimybių neadekvatiems sprendimams šiandien nėra“, – pareiškė švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė.

Derybos dėl „pinigų dalybų“

Ministrė siekė įtikinti pedagogų atstovus, kad mokytojų atlyginimai ir taip augs daugiau nei penktadaliu, nes rugsėjį įvedus etatinį apmokėjimą jie didėjo 14 proc., o pabaigus įgyvendinti pertvarką algos augtų dar 9 procentais.

A. Navicko profsąjungos atstovai teigė, kad tokį didėjimą pajus ne visi pedagogai, nes ministrės pateikiami skaičiai yra vidurkiai, o koeficientų augimas leistų padidinti algas visiems mokytojams.

Per daugiau nei 13 valandų vykusias derybas ministrė ir profsąjungos iš esmės sutarė dėl maždaug dešimties punktų, kaip taisyti etatinį mokytojų apmokėjimo modelį ir numatyti daugiau finansavimo švietimo pagalbos specialistams.

Koeficientų didinimas buvo pirmas klausimų, kuriems reikia papildomų asignavimų, pakete.

Atidėjus derybas, liko neaptarti klausimai dėl nekontaktinių valandų skaičiaus didinimo priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, taip pat pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinių intervalų naikinimo, klasių mažinimo, mokytojo etato struktūros keitimo.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, visiems pasiūlymams įgyvendinti reikėtų beveik 300 mln. eurų.

„Siūlymai, kurie kainuoja virš 200 mln. papildomų eurų biudžete, turint galvoje, kad šiuo metu biudžeto projekte švietimui yra skirta papildomai 180 mln. eurų, yra neadekvatūs ir tai yra destruktyvu“, – tvirtino J. Petrauskienė.

Ji apgailestavo, kad derybos dėl etatinio mokytojų apmokėjimo virto derybomis dėl „pinigų dalybų“.

„Dėl siūlymų, kaip tobulinti sistemą, sutarimai rasti. Tačiau panašu, kad pagrindinė mintis tų kategoriškų reikalavimų yra ne išspręsti problemas, kurias kelia mokytojai, bet tiesiog neatsižvelgiant į jokius siūlymus reikalauti papildomų lėšų“, – kalbėjo ministrė.

J. Petrauskienė teigė, kad yra atvira svarstymams dėl nekontaktinių valandų skaičiaus priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams didinimo nuo rugsėjo. Finansų ministerijos duomenimis, padidinti šių valandų skaičių iki šešių per savaitę kainuotų apie 13 mln. eurų.

Pyksta dėl sugaišto laiko

Tolesnė derybų eiga turėtų paaiškėti penktadienio rytą, tačiau tos pačios dienos popietę streikuojantys pedagogai prie Seimo rengs mitingą.

A. Navickas teigė esąs pasirengęs kalbėtis su partijomis dėl finansavimo didinimo švietimui, tačiau sprendimų dėl algų kėlimo tikisi dar šiemet.

Jis žada, kad pedagogų streikas bus tęsiamas.

„Mes tikimės, kad čia atvyks arba Seimo frakcijų nariai, arba Seime bus organizuojamas susitikimas ir ieškoma finansinių galimybių išspręsti mūsų reikalavimus ir atkurti ugdymo procesą“, – sakė mokytojų atstovas.

„Nuo tos pozicijos neatsitraukiame, streikai plečiasi. Gauname naujus duomenis, kad prie streiko jungiasi daugiau mokyklų“, – pridūrė jis.

„Apmaudu, kad politikams nerūpi vaikai ir mokytojai, ir jie toliau priešina visuomenę“, – kalbėjo A. Navickas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderis kaltino ministeriją, jog ši nepateikė jokio pagrindimo, kodėl kitąmet švietimo sistemai negalima skirti daugiau lėšų, nei numatyta biudžeto projekte.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius tvirtina, kad profsąjungoms ir ministerijai susitarti nepavyksta dėl A. Navicko elgesio.

„Bijau, kad gali nepavykti dėl vienos organizacijos vadovo, pabrėžiu, vadovo, o ne jo komandos, nenoro prisiimti atsakomybę už pasiektus susitarimus“, – teigė A. Jurgelevičius.

Antrą naktį ministerijoje nakvosianti Elektrėnų Versmės gimnazijos mokytoja Diana Niparavičienė BNS sakė, kad „13 valandų sugaišome visiškai be reikalo“.

„Nors šiandien ryte atrodė, kad poslinkiai yra ir mes buvome nusiteikę optimistiškai, (...) bet panašu, kad ministrė iš anksto žinojo, jog tų milijonų nėra“, – kalbėjo pedagogė.

Mokytojų streikai tęsiasi beveik tris savaites.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, mokytojų atlyginimas iki mokesčių trečią šių metų ketvirtį pasiekė 952 euro ir jau viršija šalies vidutinį atlyginimą, jis yra 936 eurai, pranešė Vyriausybė.