- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Būsimasis kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys sako, kad yra prieš privalomą moterų įtraukimą į šauktinių sąrašus.
Pasak jo, moterys į šauktinių tarnybą toliau turi eiti savanoriškai.
„Aš manau, kad reikėtų išlaikyti situaciją, kokia dabar yra, tai yra merginos turi būti šaukiamos savanoriškai“, – interviu BNS sakė V. Rupšys.
Pasak jo, kariuomenei sudėtinga šiandien sudaryti sąlygas dideliam šauktinių merginų skaičiui, nes tam reikėtų atskirų patalpų.
Generolas taip pat sakė, kad šiandien dauguma šauktinių paskiriami atlikti labiau „vyriškų“ užduočių.
„Galime elementariai žiūrėti į pėstininkų skyrių – ten yra kulkosvaidininkas, granatsvaidininkas. Manau, kad tai reikalauja kur kas daugiau ištvermės ir fizinės jėgos. Taip, galime rasti stiprių merginų, bet čia vis tiek daugiau reikalinga vyriška jėga“, – kalbėjo karininkas.
Šiuo metu į kariuomenės dalinius kasmet šaukiama apie 3,8 tūkst. jaunuolių.
Per ateinančius penkerius metus ne viena moteris turi galimybę tapti pulkininke.
V. Rupšys sakė, kad įvesti visuotinį šaukimą ar didinti šauktinių skaičiaus šiuo metu nėra poreikio.
Lietuva šaukimą į kariuomenę sugrąžino 2015 metais po Rusijos veiksmų Ukrainoje.
Seimui pritarus V. Rupšio skyrimui kariuomenės vadu, generolas sakė, kad per jo penkerių metų kadencija bent viena moteris turėtų tapti pulkininke, bet žadėjo dirbtinai to neinicijuoti.
Šiuo metu aukščiausias karinis laipsnis, suteiktas moteriai, yra pulkininko leitenanto. Tokių moterų yra 13.
„Dirbtinai to neinicijuosiu, nes man reikia, kad būtų atlikta pareiga, o ar vyras, ar moteris tai bus, man tas pats. Dabar sėdėdamas čia galiu pasakyti ir jaučiu, kad per ateinančius penkerius metus ne viena moteris turi galimybę tapti pulkininke“, – kalbėjo generolas.
Paklaustas apie galimybes Lenkijos pavyzdžiu į Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopą įtraukti moteris, V. Rupšys sakė, kad tai įmanoma.
„Tikrai jokios diskriminacijos nebus mano atsakyme, jei pasakysiu, kad rikiuotė turi būti maksimaliai vienoda. Jeigu pažiūrėjus vizualiai, rikiuotė gražiai atrodys, man neturės reikšmės, ar tai moteris, ar vyras. Specialiai to daryti neketinu, nes tai yra ir ūgio, ir sudėjimo, ir figūros proporcijų skirtumas“, – tvirtino karininkas.
Sausumos pajėgoms šiuo metu vadovaujantis V. Rupšys kariuomenės vado pareigose nuo liepos pabaigos pakeis generolą leitenantą Joną Vytautą Žuką.
Aptarė galimą karių siuntimą į Siriją
V. Rupšys sako, kad su politikais aptarė galimą specialiųjų operacijų karių siuntimą į Siriją, tačiau apie sprendimus kalbėti dar anksti.
„Jeigu kalbant apie Siriją, tas klausimas yra diskutuojamas, šiai dienai politikas ne vienas man apie tai kalbėjo. Bet nenorėčiau spaudai dabar detalizuoti, kas yra kalbama“, – interviu BNS sakė karininkas.
Pasak jo, Lietuvos karių buvimas Sirijoje būtų naudingas įgaunant jiems kovinės patirties, tačiau tai neturi būti esminė priežastis karių siuntimui į tarptautines operacijas.
„Tame yra svarbesnės užduotys ir aukštesni tikslai“, – kalbėjo V. Rupšys.
Jungtinės Valstijos birželio pabaigoje paprašė sąjungininkių atsiųsti karių į Siriją, kad šie pakeistų išvedamus amerikiečius ir padėtų sunaikinti ten veikiančios grupuotės „Islamo valstybė“ likučius.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį aptarė šį klausimą su V. Rupšiu, kai svarstė jo kandidatūrą vadovauti kariuomenei, BNS patvirtino komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.
„Mes kalbėjomės, domėjomės generolo nuomone, kaip jis apskritai mano stiprinti Lietuvos lyderystę ir vaidmenį užtikrinant regiono saugumą ir prisidedant prie partnerių iniciatyvų, taip pat ir Sirijoje. Bet tai nebuvo kažkokie sprendimai“, – BNS sakė V. Bakas.
Jo teigimu, šiuo metu dėl lietuvių siuntimo į Siriją „vyksta tam tikros konsultacijos ir tam tikri pokalbiai“.
Lietuva jau yra išsiuntusi šešis instruktorius į Iraką vietinių pajėgų apmokymui, taip pat penkis karius ryšininkus.
Prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pernai pažadėjo išvesti iš Sirijos apie 2 – 2,5 tūkst. karių, tačiau vasarį kiek atsitraukė nuo šio sprendimo ir nurodė šalyje palikti maždaug 400 žmonių taikos palaikymo pajėgas.
Nors „Islamo valstybė“ prarado anksčiau turėtas teritorijas Sirijoje ir Irake, pareigūnai nerimauja, kad per greitas tarptautinių pajėgų išvedimas gali sudaryti sąlygas džihadistams persigrupuoti.
Šiuo metu apie 170 Lietuvos karių dalyvauja 11-oje tarptautinių operacijų tokiose šalyse kaip Afganistanas, Irakas, Malis ar Ukraina.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...