„Derybos jau pasibaigusios, laukiame Vyriausybės atsakymo. Atsakymo nėra jau nuo spalio mėnesio. Matėme, kad ir vyksta toks veiksmas, pakankamai surežisuotas streikas, tas sutarties pasirašymas sukėlė labai didelį nepasitenkinimą tarp mokslininkų ir tarp mokytojų. Nes realiai, ko tikėtasi, yra neįgyvendinta, tos nuostatos vidutiniškai iki 10 proc. didinti atlyginimus realybėje virsta niekuo“, – BNS sakė LŠDPS vadovas Andrius Navickas.

Pasak jo, profsąjungos vykdytoje pedagogų apklausoje 75 proc. mokytojų nepritaria dabartiniam etatinio apmokėjimo modeliui, todėl vienas pagrindinių profsąjungos reikalavimų – keisti ir skaidrinti šią sistemą, aiškiai nustatant apmokėjimo kriterijus ir paliekant mažesnę sprendimo laisvę įstaigų vadovams.

Mes priėmėme sprendimą streikuoti, jei Vyriausybė netenkins mūsų reikalavimų, tad mūsų rankos yra labai atviros.

A. Navicko profesinė sąjunga taip pat kelia reikalavimus įsipareigoti didinti pedagogų algas 10-čia procentų kasmet, pradedant nuo 2020-ųjų, mažinti moksleivių skaičių klasėse.

„Manau, Vyriausybės atsakymo sulauksime šią savaitę ir toliau svarstysime, ką daryti. Mes priėmėme sprendimą streikuoti, jei Vyriausybė netenkins mūsų reikalavimų, tad mūsų rankos yra labai atviros, ir, manau, į tą pusę viskas ir krypsta. Jei atsakymas neigiamas, manau, pradedame kolektyvinio ginčo procedūras ir belieka streiko datos klausimas“, – tvirtino jis.

Po praėjusios savaitės įspėjamojo dviejų valandų streiko pirmadienį keturios profsąjungos su Vyriausybe pasirašė švietimo ir mokslo šakos darbuotojų kolektyvinę sutartį. Pasak ją pasirašiusiųjų, numatyta nuo kitų metų rugsėjo 10 proc. didinti mokytojų atlyginimus, taip pat sulyginti ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų atlyginimus su mokyklų mokytojų algomis, skirti lėšų specialiajai pedagogų pagalbai. Numatyta nuo kitų metų rugsėjo 1-osios didinti aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo užmokestį 10 procentų, įtrauktos nuostatos, kad 2025-aisiais mokytojų atlyginimai turėtų pasiekti 130 proc., dėstytojų – 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Finansų ministras Vilius Šapoka tvirtino, kad lyginant su pirminiu biudžetu, kai buvo suplanuota papildomai skirti daugiau nei 55 mln. eurų, patikslintame biudžete švietimui bus numatyta dar apie 40 mln. eurų.

A. Navicko vadovaujama profsąjunga dėl kritikuoto etatinio apmokėjimo modelio, per mažų mokytojų atlyginimų ir per didelio darbo krūvio streikavo praėjusių metų gruodį. Dėl šio ilgiau nei mėnesį trukusio streiko buvo priversta atsistatydinti tuometinė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.