- Gailė Jaruševičiūtė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švietimo mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atliktos ugdymo įstaigų apklausos duomenimis, šiuo metu mišriu būdu dirba daugiau nei pusė – apie 57 proc. – šalies mokyklų.
Tuo tarpu tiesioginį mokymosi būdą renkasi 15 proc., o nuotolinį – 28 proc. ugdymo įstaigų. Ministerijos surinktais duomenimis, maždaug pusė šalies mokyklų mano, kad ir užsitęsus karantinui optimaliausia būtų taikyti mišrųjį mokymosi būdą.
„Su nerimu laukėme artėjančios lapkričio 29-osios, kada turėjo įvykti lūžis: arba baigsis karantinas, arba prasitęs. Ir iš tikrųjų jautėme, kad COVID-19 temą pamažu keičia nuotolinio mokymo tema, jis vis aktualėja. Dėl to praeitą savaitę mokykloms pasiūlėme užpildyti klausimyną, į kurį atsakė 98 proc. mokyklų“, – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje teigė ŠMSM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldauskas.
Ir iš tikrųjų jautėme, kad COVID-19 temą pamažu keičia nuotolinio mokymo tema, jis vis aktualėja.
„Tai šiandien situacija yra tokia, kad mišriu būdu Lietuvoje dirba apie 57 proc. mokyklų, kontaktiniu, įprastu būdu dirba 15 proc., nuotoliniu būdu dirba 28 proc. mokyklų“, – apklausos rezultatus apibendrino jis.
ŠMSM atstovas akcentuoja, kad natūralu, jog mišrųjį mokymo būdą dažniau renkasi progimnazijos bei gimnazijos, vykdančios ir priešmokyklinį bei ikimokyklinį ugdymą. Visgi dauguma keturmečių gimnazijų, A. Aldausko teigimu, dažniau renkasi darbą nuotoliniu būdu.
„Normalu, kad apie 70 proc. keturmečių gimnazijų dirba nuotoliniu būdu, bet apie 30 proc. jų visgi dirba mišriu būdu, keisdamos nuotolinį ir kasdienį, įprastą mokymo būdą“, – sakė jis.
Pasak A. Aldausko, taip pat ŠMSM vykdytoje apklausoje mokyklų buvo teiraujamasi, koks mokymosi būdas būtų joms priimtiniausias, jeigu karantinas užsitęstų.
„Apie 50 proc. galvoja, jog mišrus būdas, t. y. taip, kaip dabar yra organizuojama, būtų geriausias. Apie 27 proc. galvoja, kad tinkamiausias yra kontaktinis būdas, kartais į nuotolį išeinant pavieniams mokiniams ar klasėms, kai tam yra reikiamybė. Ir apie 24 proc. sako, kad nuotolinis būdas yra geriausias“, – informavo ŠMSM atstovas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: į gydymo įstaigą kreipęsis vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės5
Į gydymo įstaigą kreipęsis Lietuvos ir Izraelio pilietybes turėjęs vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės, skelbia „15min“. ...
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną5
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks4
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną6
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...