- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
LNK „Labas vakaras, Lietuva“ rubrikos „Advokatai pataria“ tema – nukentėjusiojo teisės byloje. Kokiu atveju turite teisę į valstybės apmokamą gynėją, atsako Advokatų tarybos narys, advokatas Valdemaras Bužinskas.
„Nukentėjusysis yra asmuo, nukentėjęs nuo neteisėtų veiksmų, t. y. nusikaltimo auka arba jos artimieji. Bet koks asmuo, kuris neteko turto, kuris neteko gyvybės – jo artimieji, kuris neteko sveikatos, jo artimieji, turi teisę į gynybą. Kartais dėl nežinojimo ar to, kad yra blogai išaiškinta, šia teise yra naudojamasi arba labai siaurai, arba išvis nesinaudojama, turiu omenyje advokato paslaugas. Tai apima ne tik valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, bet ir samdomus advokatus, nes visą žalą, ir ne tik žalą, bet ir advokatų išlaidas, atlygina kaltieji asmenys. Šis klausimas yra visada išsprendžiamas kartu su nuosprendžiu. Asmuo, kuris nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, gali samdytis mano kolegą ir patirtos išlaidos jam bus atlygintos. Kiek jis realiai atgaus, yra kitas klausimas“, – pasakojo V. Bužinskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet čia baudžiamosiose bylose, ar ne?
– Taip, baudžiamosiose bylose. Aš kalbu apie baudžiamąsias bylas, nes nukentėjusieji iš esmės yra asmenys baudžiamosiose bylose. Nukentėjusiu asmuo pripažįstamas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūno arba prokuroro. Jeigu asmuo mato, kad vengiama arba vilkinama tokį pripažinimą padaryti, jis turi teisę pats prašytis. Toliau teisės yra gana plačios – ir reikšti prašymus, ir reikšti nušalinimus, ir prašyti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, užduoti klausimų, kai jau byla atsiduria teisme, – gyvai dalyvauti procese, užduoti klausimų ir netgi prašyti pareikšti naują kaltinimą.
– Ir į neturtinę žalą?
– Taip. Atgauti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl nusikalstamų veikų.
– Paprasta situacija: žmogus gatvėje buvo apiplėštas, iš jo pagrobė mobilųjį telefoną, vyksta teismas, įtariamasis yra sulaikytas, jis sutinka jam grąžinti pagrobtą telefoną. Na, atrodytų, kaip ir viskas, bet gal žmogus prarado tame telefone buvusius duomenis, gal jis negalėjo juo naudotis. Ar jis turi teisę prašyti kokio nors atlygio už tokią patirtą žalą?
– Aš gal paaiškinsiu truputėlį plačiau. Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jam būtų atlyginta pagrobto, sugadinto, sulaužyto ar kaip kitaip pradanginto daikto vertė, bet kiekvienas asmuo dėl nusikalstamų veikų patiria ir kitokią žalą. Nežinau, ar kam nesukelia neigiamų emocijų, sakykime, išvartyti daiktai bute, sulaužyti, sugadinti daiktai, sujauktas butas, ar kam nesukelia neigiamų emocijų, sakykime, sužalotas arba nužudytas artimas žmogus. Visi šie emociniai išgyvenimai ir yra neturtinė žala. Tai gal yra platesnė sąvoka. Jeigu kalbame apie telefoną, nesunkiai galima įvertinti jo vertinę išraišką, paprastai – pinigais, kiek jis kainavo, bet gali būti ir simbolinė reikšmė – galbūt tas telefonas buvo dovanotas, galbūt jis turi kitą simbolinę reikšmę tam žmogui.
Nukentėjusiu asmuo pripažįstamas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūno arba prokuroro.
– Nemateriali vertė. Kiek už tai gali gauti žmogus iš kaltinamojo? Čia juk gali prašyti, kiek nori. Tačiau kokia yra teismų praktika?
– Labai geras klausimas. Turtinę žalą pinigais visada įvertina teismas, kiek beprašytumei. Šiaip visada reikia prašyti realiai, iš to stengtis uždirbti tikrai nereikia, bet visada pinigais įvertina teismas ir čia kažkokių ribų tikrai nėra. Kaip sakėte, prašyti galima, kiek nori. Teismas įvertins vertindamas visą bylos medžiagą.
– Tačiau ar gali neturtinė žala būti didesnė negu turtinė?
– Kartais gali. Ypač kai yra pagrobti daiktai, kurie turi simbolinę reikšmę. Labai sunku nustatyti, pavyzdžiui, kolekcionierių pagrobtas kolekcijas, kur daiktas pats savaime gal ir nėra tiek vertingas, kiek yra vertinga jo, sakykime, istorinė ar kokia nors simbolinė reikšmė. Dėl to aš visada siūlau – jei turite namie kokių nors simbolinių daiktų, juos nusifotografuokite, turėkite atskirai nuotraukas, jeigu turite meno vertybių, taip pat pasistenkite kaip nors jas identifikuoti, niekada neišmeskite buitinės technikos, šiaip vertingų daiktų įsigijimo dokumentų, nes nesant paties daikto, jo neradus, yra problemiška įvertinti, ar tą daiktą iš viso nukentėjusysis turėjo ir kokia to daikto vertė. Toks būtų mano patarimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Užimtumo tarnyba: per penkmetį kvalifikaciją mokymuose kėlė kas trečias lietuvis
Didesnė dalis lietuvių palankiai vertina mokymąsi visą gyvenimą, tačiau tik trečdalis per praėjusius penkerius metus kėlė kvalifikaciją, rodo Užimtumo tarnybos užsakymu atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa. ...
-
Klaipėdos senamiestyje mašinos vėl stovės kitaip
Klaipėdos senamiestyje vėl sugrąžinama anksčiau buvusi automobilių stovėjimo tvarka – mašinas vėl teks statyti išilgai gatvės, ne statmenai į pastatus. ...
-
Arkivyskupas G. L. Grušas: svarbiausia atrasti savo pašaukimą
Bažnyčia yra pasaulietinė organizacija, nors dažnai apie ją galvodami įsivaizduojame vien savo parapiją, sako Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas, Europos Vyskupų Konferencijų tarybos pirmininkas Gintaras Linas Gru&scaro...
-
Danės skvero fontanas kol kas dar negros7
Danės skvero fontanas šį sezoną nedžiugins klaipėdiečių ir miesto svečių. Pernai per vasaros liūtį nepataisomai nukentėjusios po grindiniu esančios techninės fontano įrangos nebus spėta sutaisyti. Tačiau likę miesto fontanai bus įjung...
-
Gegužės 2-oji Lietuvoje ir pasaulyje1
Gegužės 2-oji, ketvirtadienis, 18 savaitė. ...
-
Pasaulinei mamų psichikos sveikatos dienai paminėti skirta eisena sutraukė per 1 tūkst. dalyvių4
Trečiadienį Vilniuje vykusiame ėjimo renginyje „Stipresnės kartu“, skirtame paminėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną, dalyvavo daugiau nei tūkstantis žmonių. ...
-
Neregiai kreipėsi į politikus: prašo įtraukti šunį vedlį į techninės pagalbos priemonių sąrašą4
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) kreipėsi į politikus prašydama plėsti techninės pagalbos priemonių aprašą, į jį įtraukiant šunį vedlį kaip būtinybę regos negalią turinčiam valstybės piliečiui. ...
-
Siūlo dviem dienomis ilginti kasmetines atostogas1
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai siūlo visiems dirbantiesiems dviem dienomis pailginti kasmetines atostogas. ...
-
Įsigalioja su internetiniais sukčiais padėsiančios kovoti įstatymo pataisos
Gegužės 1 d. įsigaliojo pernai Seimo priimtos su internetiniais sukčiais padėsiančios kovoti Kibernetinio saugumo įstatymo pataisos. Jomis parlamentarai suteikė Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC) papildomas teises ir funkcijas sprendžia...
-
Panevėžys kovojančių ir žuvusių Ukrainos karių vaikams organizuos vasaros stovyklą
Panevėžio miesto savivaldybė vasarą organizuos stovyklą ukrainiečių vaikams, kurių tėvai yra žuvę arba kovoja kare. ...