Nevyriausybinės patriotinės organizacijos trečiadienį Vilniuje pirmajam Lietuvos vadovui po nepriklausomybės atkūrimo Vytautui Landsbergiui už nuopelnus laisvei įteikė Laisvės ženklą.

„Šiandien yra didžiosios pergalės, aplaistytos krauju ir ašaromis, bet vis dėl to pergalės prieš baisų priešą diena“, - atsiimdamas apdovanojimą sakė V.Landsbergis. Atminimo ženklą V.Landsbergiui įteikė Medininkų tragedijos liudininkas pastorius Tomas Šernas. Įteikus apdovanojimą susirinkusi minia V.Landsbergui sugiedojo „Ilgiausių metų“.

„Kad mes suprastumėm, ir kad jauni žmonės suprastų, reikia dažniau pasakyti, kas yra laisvė. O tai yra ir labai konkretūs dalykai. Aš kalbėjau su moksleiviais, vienu keturiolikmečiu televizijoje, jo klausiau - tu norėtum, kad mokykloje būtų liepiama kalbėti, ką galvoji apie Lietuvą ar apie kitą valstybę, jos vadus, o jei kalbėsi ne taip, gausi blogą pažymį arba tavo tėvai bus nubausti, kad blogai auklėja vaiką? Tokio amžiaus vaikams tai yra nebesuprantama, o tai ir yra laisvė“, - savo kalboje renginyje sakė V.Landsbergis.

Apdovanojimas, anot sumanytojų, pakeis Seimo V.Landsbergiui neskirtą Laisvės premiją. Renginyje perskaičius apie Seimo sprendimą neskirti šiemetinės Laisvės premijos V.Landsbergiui, susirinkę žmonės tai sutiko šūkiais „Gėda!“.

Naujo apdovanojimo įsteigimą inicijavo per 20 visuomeninių patriotinių organizacijų. Prie jų kvietimo prisidėjo ir piliečiai, paaukoję lėšų tokiam ženklui parengti. Ceremonijoje netoli Seimo, prie paminklo „Žinia“, dalyvavo apie 300 žmonių.

Ceremonijoje gėles prie paminklo padėjo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, dalyvavo kariuomenės vadas generolas leitenantas Vytautas Jonas Žukas, krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas.

Pasisakydamas renginyje V.Landsbergis taip pat pabrėžė, kad su savo laivės kovos žygiu, taip pat ir Sausio 13-ąją atsilaikydama prieš sovietų agresiją, Lietuva prisidėjo, kad pasaulis pasikeistų, nors kai kuriose buvusios Sovietų sąjungos šalyse po įvykių Lietuvoje iškilusios demokratinės jėgos ir nusilpo.

„Pasaulis pasikeitė, ir tai yra Lietuvos įnašas į Europos ir pasaulio istoriją. Kad mes čia susirinkome, supraskime didelius dalykus, ne tik kaip spauda turbūt pranešinės, kad čia buvo kalbama apie vieno ar kito žmogaus asmeninius nuopelnus. Čia yra didysis Lietuvos žygis, ir tą supraskime ir tą žinią neškime pasauliui“, - kalbėjo pirmasis faktinis Lietuvos vadovas šaliai atkūrus nepriklausomybę. Kiek vėliau trečiadienį V.Landsbergis pagerbė sausio 13 - osios aukas sostinės Antakalnio kapinėse.

Seimas lapkričio pabaigoje daugiausiai valdančiųjų balsais atmetė Laisvės premijos komisijos siūlymą šiemetinę premiją skirti buvusiam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui V.Landsbergiui. Prieš premijos skyrimą balsavo socialdemokratai, „darbiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metais. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Pagal įstatymą, premija siekiama įvertinti pasiekimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

V.Landsbergis 1990-aisiais vadovavo Aukščiausiosios Tarybos sesijai, priėmusiai Kovo 11-osios aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Per ateinančius dvejus metus V.Landsbergio vadovaujama Lietuva atlaikė Maskvos spaudimą ir įtvirtino valstybingumą.

Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji - Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji - pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, ketvirtoji - Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.