„Kol kas skubotai vykdoma reforma kelia daugiau klausimų, nei turima atsakymų. Todėl, pasak prezidentės, Policijos vadovybė turi labai atsakingai įvertinti 20-yje iš 60-ies komisariatų pradėtų pilotinių pertvarkų rezultatus, įsitikinti, kad jos tikrai pasiteisino, įsitikinti, kad policija dirba geriau, o žmonės jaučiasi saugiau ir tik tuomet toliau tęsti reformą“, - Prezidentūroje po D.Grybauskaitės susitikimo su L.Pernavu sakė prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.

Susitikimas rengtas po praėjusią savaitę pareigūnų profesinės sąjungos išsiųsto kreipimosi į šalies vadovę, kuriame kritikuojama policijos pertvarka.

Anot D.Ulbinaitės, prezidentė pabrėžė, kad pareigūnų reagavimo greitis „negali būti vieninteliu reformos tikslu“ ir būtinas sisteminis požiūris į pertvarką, o policijos profesionalumo didinimas, tyrimų kokybė, nusikalstamumo mažinimas, spartesnis nusikaltimų išaiškinimas negali būti nustumti į antrą planą.

D.Ulbinaitė teigia, kad prezidentė susitikime akcentavo ir būtinybę tinkamai bei suprantamai informuoti visus pareigūnus apie permainas.

„Todėl Policijos departamento vadovybė, kuri tiesiogiai atsakinga už policijos veiklos organizavimą, turi užtikrinti, kad vykdant reikalingas pertvarkas policija neprarastų profesionaliausių savo pareigūnų, kad nenukentėtų gyventojų saugumas, būtų užtikrinta viešoji tvarka, būtų užtikrintas ne tik reagavimas į įvykius, bet ir ikiteisminių tyrimų kokybė“, - sakė ji.

L.Pernavas sako, kad bus atsižvelgta į prezidentės pastabas ir  į profesinių sąjungų kritiką - anot jo, policijos vadovybė pradžioje įvertins pilotinių projektų efektyvumą, tačiau kada tiksliai tai bus padaryta, neatskleidė.

„Dar atidžiau žiūrėsime, dar atidžiau vertinsime. Klausiate apie pristatymą - nuo pat pradžios, kai buvo kalbama apie veiklos pokyčius, sukūrėme du filmukus: vieną ilgesnį, kitą trumpesnį, jie buvo pristatyti visuomenei, kad suprastumėte, dėl ko mes tai darome, kam tai reikalinga, kokie pokyčių tikslai. Apie tai nuolat kalbame, nuolat einame į televiziją, tas darbas nuolat daromas. Mano požiūris yra, kad policijai pokyčių reikia tikrai“, - sakė L.Pernavas.

Pertvarkant policiją planuojama sujungti viešosios ir kriminalinės policijos skyrius rajoniniuose padaliniuose, tai jau padaryta keliuose komisariatuose, vienas reformos tikslų – padidinti patruliuojančių pareigūnų skaičių nuo šiuo metu esančių 1,6 tūkst iki 3 tūkst., iki 2020-ųjų pasiekti, kad mažiausias pareigūnų darbo užmokestis būtų 1000 eurų. Komisaras jau anksčiau yra įvardijęs, kad po reformos iš beveik penkių dešimčių buvusių areštinių šalyje planuojama palikti 15, iš 80 policijos budėtojų skyrių palikti 10. Policijos departamentas nurodo, kad ketinama daugiau lėšų skirti pareigūnų fiziniam ir psichologiniam pasirengimui, kvalifikacijos kėlimui, darbo priemonėms.

L.Pernavas tikina, kad areštinės ir policijos budėtojų skyriai jau dabar yra reorganizuoti, ateityje laukia kriminalinės ir viešosios policijos skyrių jungimas.

Reformą kritikuoja profesinės sąjungos: baiminasi atleidimų, neproporcingai padidėsiančio darbo krūvio ir atsirasiančių naujų funkcijų, kelia klausimus dėl reformos efektyvumo. Pareigūnai nepatenkinti planais tyrėjams regioninėse policijos įstaigose priskirti nebūdingų funkcijų - užtikrinti viešąją tvarką, patruliuoti, nes tam pasirengę ne visi pareigūnai. Pareigūnų teigimu, dėl to sumažės išaiškinamų nusikaltimų, sumažės ikiteisminio tyrimo kokybė.

L.Pernavas gindamas pertvarką yra sakęs, kad pokyčiams labiausiai priešinasi „miegantys“ pareigūnai.

Jis sako, kad reformos tikslas - greitesnis reagavimas į įvykius ir didesnis dėmesys nukentėjusiems. Komisaras nekalba apie reformos stabdymą ir žada, kad sujungiant viešąją ir kriminalinę policiją aukštesnės grandies pareigūnai nebus atleidžiami.

Atremdamas profesinių sąjungų kritiką, L.Pernavas tikina, kad policijos padaliniams naujų funkcijų nebus priskirta, nors dalis pareigūnų ir turės išeiti į gatvę.

„Mes visų pirma esame policininkai. Ir jei čia, greta už 100 metrų įvyks įvykis, mano funkcijų ir pareigybių aprašyme taip pat nėra parašyta, kad turėsiu reaguoti. Bet aš esu policininkas ir aš privalėsiu reaguoti“, - aiškino L.Pernavas.

„Tai yra darbo pokyčiai: vienas vyresnysis tyrėjas lieka policijos komisariate, o keli, pavyzdžiui, trys tyrėjai važiuoja dirbti į teritoriją. Jie turi planšetę, gauna užduotis tos dienos, nuvažiuoja į savo teritoriją ir atžymi. Baigia užuotis, grįžta į savo darbą“, - kaip veiks policijos padaliniai po pertvarkos aiškino L.Pernavas.

Jis pabrėžia, kad rengiantis reformai jis asmeniškai bent kartą per mėnesį susitikinėdavo su profesinių sąjungų lyderiais ir į jų pastabas buvo atsižvelgiama. Jis pateikė pavyzdį, jog pertvarkos eksperimente dalyvavusiame Panemunės policijos komisariate vietoje buvusio vieno policijos patrulių ekipažo atsirado 6-7. Jis vis dėlto pripažįsta, kad reforma susidūrė ir su kai kuriomis problemomis.

„Pastebime neigiamas problemas, kurias reikia spręsti. Persikėlus policijos pareigūnams į gatvę, reikia elementarių priemonių: tinkamai įrengtų automobilių, tinkamų uniformų, tinkamo aprūpinimo, mokymų. Policijos užduotis yra lygiagrečiai visus tuos dalykus spręsti. Būna situacijų, kai nesusitvarko ir gatvėje dirbantys - situacijų yra sudėtingų, per metus vykstame į 800 tūkstančių įvykių“, - teigė L.Pernavas, paklaustas, ar buvę „kabinetiniai“ pareigūnai susitvarko su naujomis užduotimis.

L.Pernavo duomenimis, šiemet iš policijos sistemos jau išėjo apie 500 asmenų, atėjo 300. Gali būti metų pabaigoje, anot jo, 300-400 mažiau. Anot jo, pareigūnų mažėjimo tendencija yra nuolatinė - per pastaruosius penkiolika metų tik 2014 aisiais jų atėjo daugiau, nei išėjo. L.Pernavas šią tendenciją aiškina tuo, kad 80 proc. pareigūnų netenkina darbo užmokestis, aprūpinimas darbo priemonėmis.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 9 tūkst. policijos pareigūnų.