- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį susitikęs su švietimo bendruomene bei sveikatos ir švietimo ministrais, paragino juos telktis sprendimams, kurie leistų kitąmet mokslo metus pradėti saugiai.
Kaip spaudos konferencijoje sakė prezidento švietimo, mokslo ir kultūros patarėja Vilma Bačkiūtė, susitikime kalbėta apie situaciją mokyklose, pradinukų grąžinimą į mokyklas ir apie „pasiteisinusias praktikas“ taikant kaupinių testavimo metodiką, o prezidentas pabrėžė, kad „gerą, pasiteisinusį eksperimentą verta plėtoti“.
„Prezidentas supranta, kad vargiai galime šiais mokslo metais jau kažką pakeisti, mokyklos atsiveria, tačiau mokslo metų pabaiga jau čia pat. Todėl kviečia visą švietimo bendruomenę, taip pat ir atsakingas valdžios institucijas, profesines sąjungas, savivaldybes, tėvų ir mokinių organizacijas susitelkti vienam bendram uždaviniui, kad kitais mokslo metais galėtumėme saugiai atverti visas mokyklas, sudaryti saugias, aiškias galimybes, kaip įgyvendinti šią užduotį“, – sakė ji.
Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė taip pat pabrėžė, kad pandeminė situacija nėra gera, bet Vyriausybė jau nusprendė grąžinti nuo gegužės abiturientus, pradinukai į klases grįžo jau anksčiau – jų gyvai jau mokosi apie 71 tūkstantis.
„Labai aktyviai ruošiamės kitiems mokslo metams, tikiu, kad rugsėjo 1-ąją mes visi susitiksime klasėse. Žinoma, tai labai priklauso nuo vakcinacijos tempo, mūsų pačių noro vakcinuotis, testavimosi galimybių“, – sakė J. Šiugždinienė.
Labai aktyviai ruošiamės kitiems mokslo metams, tikiu, kad rugsėjo 1-ąją mes visi susitiksime klasėse.
Ministrė žada vasaros stovyklas moksleiviams, kurie gyvena sudėtingesnėje aplinkoje. Jose bus siekiama padėti kompensuoti mokymosi praradimus, taip pat per vasarą tikisi „vykdyti įsigijimus, reikalingus hibridiniam ugdymui“.
Tikisi grąžinti likusius moksleivius
J. Šiugždinienė pabrėžė, kad Lenkija, Estija, Čekija yra visiškai užvėrusios kontaktinį ugdymą, tačiau Lietuva svarsto ir platesnį mokyklų atvėrimą, taikant saugaus grįžimo metodiką, t.y. kaupinių testavimą.
„Kitas mūsų žingsnis yra 5-8 klasės. Tai yra tikrai didelė dalis mokinių šiame tarpe. Tikrai, turime būti užtikrinti, kad tas grįžimas yra saugus ir kad mes turime savivaldybėse gerai organizuotą testavimo procesą“, – sakė ji.
Ministrė tvirtino, kad vakcinuota jau apie pusė abiturientų ir tikisi, kad per dvi savaites jų padaugės iki 60 procentų.
J. Šiugždinienė sakė, kad ministerija paprašė moksleivių, gimnazijų apklausti savo bendruomenes dėl grįžimo į mokyklas ir mato nuomonių skirtumus.
„Matome, kad bendruomenė nėra vieninga grįžimo į mokyklas klausimu. Padarėme apklausas (...), matome, kad nuomonės skiriasi. Apibendrintai, galėčiau pasakyti, kad iš 100 proc. maždaug 70-65 proc. yra už grįžimą ir galvoja, kad tai yra saugu ir būtina padaryti, maždaug 30-35 proc. yra prieš, tai yra ir mokytojų, ir gimnazijų vadovų, ir mokinių tarpe“, – sakė ji.
Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė pripažino, kad moksleiviai taip pat pasidalinę į dvi stovyklas, bet „didesnė dalis nori grįžti į mokyklas“, dalis jų abejoja dėl saugumo, nenorėdami sujaukti nusistovėjusios rutinos.
Ministrė sako, jog „būtų verta“ grąžinti ir 5-11 klases šiemet, kadangi jų mokslo metai truks dar bent porą mėnesių.
„Matome, kad ta emocinė būklė tikra nėra labai gera ir vaikams tikrai reikėtų grįžti į tą normalų procesą. Bet jis turi būti saugus, tai yra saugaus grįžimo metodas“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Pasak jos, matant, jog vėl augant užsikrėtimų skaičiui, vis daugiau savivaldybių pereina į „juodąją“ zoną, Vyriausybė ketvirtadienį turėtų tartis ir dėl galimybės greta kaupinių metodo mokyklose taikyti greituosius antigenų testus.
Vyriausybei – profsąjungų kritika
Tuo metu Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovas Egidijus Milešinas pažėrė kritikos Vyriausybei, jog priešingai nei deklaruota ateinant į valdžią „švietimas nėra šios Vyriausybės prioritetas ir ambicija“.
„Ką mes matome šiandien, yra bandymas nusimesti atsakomybę ir primesti ją mokyklų vadovams ir mokytojams. Tai nerodo kompetencijos, gebėjimo vadovauti ir spręsti problemas“, – sakė E. Milešinas.
Anot jo, nacionalinis partijų susitarimas dėl švietimo „derinamas po kilimu“, taip pat, anot jo, girdima žinių apie ketinimus perduoti švietimo finansavimą savivaldybėms.
Kalbėdamas apie darbą nuo rugsėjo 1-osios, jis ragino Vyriausybę imtis „kardinalių sprendimų“.
A. Dulkys žada naujovių testuojant
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tvirtino, kad plačiau atveriant mokyklas, kartu įsibėgėja ir testavimas: praėjusią savaitę švietimo įstaigose atlikta 17 tūkst. profilaktinių COVID-19 tyrimų, šią savaitę iki ketvirtadienio – jau 11 tūkst., taip pat 70-yje mokyklų testuojasi apie 9 tūkst. pradinukų, praėjusią savaitę tokių kaupinių tyrimų praėjusią savaitę buvo jau beveik 11 tūkstančių.
Ateityje tikrai nebebus kliūčių visiems grįžti į kontaktinį ugdymą, nes kaupinius jau galės atlikti ir patys mokiniai.
„Ateityje tikrai nebebus kliūčių visiems grįžti į kontaktinį ugdymą, nes kaupinius jau galės atlikti ir patys mokiniai, prižiūrint visuomenės sveikatos specialistams“, – sakė jis.
Ministras taip pat pabrėžė, kad „jau artimiausiu metu“ bus sudaryta galimybė darytis greituosius antigeno testus, o tai atlaisvintų rankas laboratorijoms ir savivaldybių administracijoms.
„Bet manau, kad mes kalbame apie artimiausias savaites. O galimybė imti ėminį visiems vaikams, tiesiog prižiūrint visuomenės sveikatos specialistui, slaugytojui gal tik vieną kitą kartą instruktuojant vaikus ir suaugusius – ši galimybė jau įteisinta. Sukurta atitinkama registracijos sistema tiems, kuri padės tiems, kurie dirba su kaupinių metodu, nebereikės rankinio darbo“, – teigė A. Dulkys.
A. Dulkio duomenimis, 34 tūkst. švietimiečių pasiskiepijo bent viena doze, apie 20 tūkst. – abiem dozėmis. Jis tikisi, kad švietimiečiams leidus paankstinti antrąją „AstraZeneca“ vakcinos dozę, situacija bus dar geresnė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pabradės poligone mirė JAV karys
Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje trečiadienį mirė Jungtinių Valstijų karys. ...
-
Kaip apsaugoti dviračius nuo vagių?
Gyventojai jau vis aktyviau važinėja dviračiais ar paspirtukais, į kuriuos kėsinasi vagišiai. Jų grobiu dažniausiai tampa neprirakinti, be priežiūros palikti, neretai ir brangiai kainuojantys dviračiai. Pareigūnai pataria ženklinti savo turt...
-
Keturios tos pačios lyties poros kreipėsi į EŽTT dėl partnerystės, santuokos įteisinimo11
Keturios poros penktadienį kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės, santuokos įteisinimo Lietuvoje. ...
-
Kaunas paminėjo Lietuvos įstojimo į NATO jubiliejų: jau 20 metų kartu3
Prieš 20 metų Lietuva įstojo į stipriausią gynybinį aljansą, tad visoje šalyje penktadienį skamba renginiai, skirti NATO. Kauniečiai tikino, kad būdami NATO šeimos dalimi jaučiasi saugiai ir gali didžiuotis Lietuvos lyderyste. ...
-
Orai: per Velykas gali sušilti ir iki 23 laipsnių1
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba šventinį savaitgalį prognozuoja šiltus orus. ...
-
Pradėtas tyrimas dėl Prezidentūros siūlymų, teikiant kandidatus į teisėjus2
Nacionalinės teismų administracijoje (NTA) pradėtas vidinis tyrimas, kurio metu aiškinamasi, ar skiriant asmenis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais, nebuvo galimai pažeistos Teismų įstatymo nuostatos. ...
-
V. Rupšys: Nyderlandų sprendimas dėl „Patriot“ – pirmas žingsnis į rotacinę oro gynybą
Nyderlandams kelioms savaitėms į Lietuvą atsiunčiant ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“, kariuomenės vadas sako, jog tai – pirmas žingsnis į pernai sutartos rotacinės oro gynybos įgyvendinimą. ...
-
Kodėl jauni žmonės Lietuvoje – laimingiausi pasaulyje?5
Praėjusią savaitę Jungtinių Tautų (JT) paskelbta Pasaulio laimės ataskaita, kaip ir kiekvienais metais, indikuoja apie pasaulio, o kartu ir Lietuvos, progresą laimės link. Bendroje ataskaitoje Lietuva pakilo vienu laipteliu aukštyn, į rekordi&s...
-
Nyderlandai pratyboms į Lietuvą atsiųs oro gynybos sistemas „Patriot“10
Nyderlandai pranešė, kad kelioms savaitėms atsiųs į Lietuvą ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“. ...
-
Pernai teismuose išnagrinėta 191 tūkst. bylų, augo teisminių ginčų dėl atliekų, skolų1
Pernai teismuose išnagrinėta apie 191 tūkst. bylų, o labiausiai augo bylų dėl nesumokėtų mokesčių už komunalinių atliekų išvežimą skaičius. ...