„Prokuratūra iš Krašto apsaugos ministerijos jokių dokumentų nėra gavusi. Visa eiga prasidėjo nuo to, kai generalinis inspektorius atliko tarnybinį patikrinimą. Tai įvyko 2015 metų vasario 26 dieną. Tą išvadą kitą dieną nusiuntė Karo policijai. Ne prokuratūrai, kaip bandoma klaidinti. Karo policijai buvo pateikta visa medžiaga“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė prokuroras.

Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas anksčiau viešai yra minėjęs, kad KAM pati kreipėsi į prokuratūrą dėl aštuonis kartus brangesnių virtuvės įrankių kainų, pirktų iš bendrovės „Nota bene“.

„Man atrodo, kad mes jau (2015 metų) kovą mėnesį su faktais, su tomis nuotraukomis, kurios dabar publikuojamos, kaip kažkieno atliktos, tai yra mūsų padarytos apie tas parduotuves ir sufiksuoti faktai, kurie yra, kreipėmės į Karo policiją ir prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo. Nes kai mes gavome tą signalą ir apsvarstėme, kas čia yra, mūsų išvada buvo, kad tai yra baudžiamojo nusikaltimo sudėtis ir todėl reikėtų eiti per prokuratūrą, neapsiriboti tik administracinėmis nuobaudomis“, – antradienį Liberalų sąjūdžio frakcijoje pasakojo ministras.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ministrą apkaltino melu ir valstybės, kariuomenės kompromitavimu bei paragino trauktis iš pareigų.

Sužinojo iš Karo policijos

Generalinio prokuroro pavaduotojo teigimu, prokuratūra apie minėtą viešąjį pirkimą sužinojo iš Karo policijos, kai ši pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

„Prokuratūra tame etape, kada atliekami patikslinamieji veiksmai, pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, nedalyvauja. Atlikusi patikslinimo veiksmus Karo policija priėmė sprendimą pradėti tyrimą dėl vienos veikos. Galima daryti išvadą, kad kitos veikos požymių nenustatė“, – sakė Ž.Radišauskas.

Jis trečiadienį dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, kur nagrinėti kariuomenės ir KAM vykdomi viešieji pirkimai.

Generalinio prokuroro pavaduotojas pasakojo, kad Karo policija ikiteisminį tyrimą pradėjo dėl pirktų virtuvės įrankių ženklinimo, tai yra dėl to, kad įmonė tiekėja pateikė užsakovui ne to gamintojo prekes, kaip buvo numatyta sutartyje.

Šių metų birželio 1 dieną prokuroro sprendimu šis tyrimas nutrauktas, nes „gauti duomenys, įskaitant ir pagal tarptautinės teisinės pagalbos prašymą gautą atsakymą iš Vokietijos, bei visos kitos nustatytos faktinės aplinkybės, nesudaro pagrindo manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios pradėtas šis ikiteisminis tyrimas“.

Įtarimų dėl korupcijos kilo prokurorui

Ž.Radišauskas atkreipė dėmesį, kad šį tyrimą atlikusiam prokurorui kilo abejonių dėl galimų korupcinių veikų ir dėl galimų viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimo.

„Dėl to jis tą pačią dieną kreipėsi su raštu į Viešųjų pirkimų tarnybą. 2016 metų rugpjūčio mėnesį gavus Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, medžiaga nukreipta į tą pačią Karo policiją įvertinti ir proceso sprendimui priimti. Visi veiksmai iš prokuroro pusės vyko dar iki to, kol kilo visuomenėje toks susidomėjimas“, – pabrėžė pareigūnas.

„Rugpjūčio 30 dieną, jeigu neklystu, kilus susidomėjimui generalinio prokuroro pavedimu ta medžiaga iš Karo policijos buvo išreikalauta, nedelsiant įvertinta ir tą pačią dieną priimtas sprendimas pradėti atskirą naują ikiteisminį tyrimą būtent dėl piktnaudžiavimo“, – sakė jis.

Pasak Ž.Radišausko, atliekant naują ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba bus vertinami asmenų, kurie rengė viešajam pirkimui sąlygas, dokumentus, numatė technines sąlygas, taip pat pasirašiusiųjų preliminarią pirkimo sutartį, veiksmai.

„Ta medžiaga, kuri surinkta atliekant tyrimą dėl sukčiavimo, ji niekur nedingo, ją bus galima naudoti naujame ikiteisiminiame tyrime“, – pabrėžė jis.

Vertins ir žalos dydį

Generalinio prokuroro pavaduotojas pripažino, kad bylą tiriantis prokuroras privalės atsižvelgti į padarytos žalos dydį.

„Kaip žinote, atliekant tyrimą dėl piktnaudžiavimo, vienas iš sudėties požymių yra didelė žala, tiek turtinė, tiek neturtinė. Tyrėjai, prokurorai bus įpareigoti įstatymiškai įvertinti, ar šiuo požiūriu ta žala laikytina didelė. Tai bet kokiu atveju reikės vertinti“, – sakė Ž.Radiškauskas.

Pagal įstatymą, didele žala laikoma ne mažesnė kaip 250 minimalaus gyvenimo lygio dydžio suma, šiuo metu tai 9,5 tūkst. eurų.

Tuo metu KAM ir kariuomenės atstovų teigimu, aštuonis kartus rinkos kainą viršytų įrankių vertė tesudaro apie 4 tūkst. eurų.

„Kita vertus, piktnaudžiavimo nusikalstamai veikai būdinga ir tai, kad ta žala gali būti ir neturtinė“, – atkreipė dėmesį prokuroras.

Praėjusį antradienį kilo ažiotažas Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) paskelbus, kad kariuomenė aštuonis kartus didesne nei rinkos kaina pirko virtuvės reikmenų. VPT paskelbė, kad 2014-aisiais kariuomenė pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį - už 142 eurus, jo kaina parduotuvėje – 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis – už 70 eurų, galąstuvas – už 103 eurus, peilis mėsai kapoti – už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai – už 243 eurus ir 258 eurus.

Šie įrankiai iš „Nota bene“ įsigyti iš viso už 4 tūkst. eurų vykdant sutartį, kurios vertė siekia maždaug 174 tūkst. eurų. Anksčiau su bendrove buvo sudaryta preliminari 1,6 mln. eurų vertės sutartis dėl lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų pirkimo.

Pirmadienį kariuomenė pranešė grąžinanti bendrovei „Nota Bene“ įsigytas lauko virtuvės atsargines dalis ir agregatus bei pareikalavo grąžinti lėšas.