R. Kazėnienė trečiadienį Vyriausybėje su kolegomis apžvelgdama pirmines ministerijoje baigiamo Kalėjimų departamento audito išvadas tvirtino, kad R. Bakšys dar ministerijos auditoriams atliekant pirminį auditą Pravieniškių pataisos namuose „buvo žmogus, suinteresuotas stabdyti procesus“.

„Vienas iš tokių dalykų, kur mes labai akivaizdžiai susidūrėme konkrečiai su viceministro Bakšio pasipriešinimu, buvo, kai jau pirminiame Pravieniškių audite mes norėjome kreiptis dėl didelės žalos padarymo valstybei, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas – tai buvo akivaizdžiai sustabdyta ne ministrės, bet būtent jo“, – žurnalistams sakė R. Kazėnienė.

Anot jos, tuomet ministerija „įjungė stabdį“, auditas tęstas toliau, o Pravieniškių pataisos namai „ruošė dirvą, kad galėtų sušvelninti aplinkybes“. Ji teigė, kad ministerijoje nuolat buvo skatinama kuo mažiau viešinti tyrime nustatomas problemas. R. Kazėnienė sako sulaukusi iš viceministro užuominų, kad galbūt ji, siekdama viešumo, ruošiasi dalyvauti politikoje ir kraunasi sau kapitalą.

„Apie tai, kad aš ketinu siekti politinės karjeros arba tai, ir tai, kad sustabdė mūsų norą pradėti ikiteisminį tyrimą nedelsiant – tai buvo viceministras Bakšys. Aš buvau ne viena, kartu su vedėja, buvo keturių asmenų susitikimas: ministrė, viceministras ir mudvi“, – tikino R. Kazėnienė.

Ji sako šiuo metu patirianti persekiojimą, užsimena, kad ji ir jos vyras yra sekami, sugadinta jos namų apsaugos dalis, po automobiliu rastas galbūt sekimui naudotas įrenginys – dėl to Kauno policija yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą. R. Kazėnienė mini ir bendrovės „Niklita“ inicijuotą bylą prieš ją dėl galimo garbės ir orumo pažeidimo. Ši įmonė figūruoja patikrinimų kalėjimų sistemoje išvadose.

Pati R. Kazėnienė visus šiuos dalykus vertina kaip „keršto akciją“ dėl viešinamų problemų, darbo ministerijoje prisidedant prie audito.

„Vyro automobiliu pasinaudojau sekmadienį, tuomet pajudėjau iš kiemo, buvo rastas daiktas, kuris sukėlė įtarimų. Kam jis skirtas, mes nežinome. Tai – ne vienintelė aplinkybė, kuri sukėlė rūpesčių, apie tai žodžiu esu seniau kalbėjusi, kad vyksta neįtikėtini dalykai, kai privažiuoja matyti automobiliai, pabūna 10-15 minučių, pasėdi, nuvažiuoja (...), tiesiog ieškoma galimų „kompromatų“, galimų burbulų, kuriais būtų stabdomi šie procesai, galų gale, (siekiama – BNS) mane iš ministerijos tokiu būdu pašalinti, sustabdyti visą šią agresyvią politiką“. – pasakojo R. Kazėnienė.

Savo ruožtu premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas kelia abejones, ar ministrė Milda Vainiutė veikia ministerijoje savarankiškai.

„Kai kuriais atvejais aš nesuprantu, kas priiminėja sprendimus – ar viceministras Raimondas Bakšys, su kuriuo reikia derinti visus sprendimus ir iš kurio labai dažnai tekdavo girdėti pasipriešinimą bet kokiam judėjimui į priekį (...),  ar vis dėlto tai yra sprendimai, kurie priiminėjami pačios ministrės?“, – svarstė jis.

Patarėjas taip pat kelia klausimus dėl Teisingumo ministerijos organizuoto Kalėjimų departamento vadovo konkurso. Anot S. Malinausko, nors konkursą laimėjo Robertas Krikštaponis, antrąją vietą konkurse užėmė Česlovas Jocius – jis laikinai vadovavo Kauno tardymo izoliatoriui po to, kai R. Kazėnienė perkelta į Teisingumo ministeriją.

Anot S. Malinausko, būtent S. Jocius pateikė išvadą ministerijai, kad Valstybės kontrolės nustatyti pažeidimai bei R. Kazėnienės iškeltos problemos „yra bevertis dalykas“.

Premjero patarėjas tvirtina, kad politinis, verslo spaudimas pasijuto, kai apie KD problemas pranešusi R. Kazėnienė tik įsidarbino Teisingumo ministerijoje. Anot jo, tuomet „prasidėjo informacijos tekėjimas“, kai gavus skundus apie galimus pažeidimus kalėjimų sistemoje, seksualinius priekabiavimus, informacija atsidurdavo sistemos viduje, informacija patekdavo verslo subjektams.

„Aš praktiškai matau situaciją, kad norima apskritai sustabdyti skaidrinimosi procesą, manau, kad tikslas yra, kad Rasa Kazėnienė paliktų Teisingumo ministeriją“, – teigė jis.

Abejonių kelia„Santaros“ tyrime figūruojančios įmonės

Savo ruožtu Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Dorita Visalgienė tvirtino, kad audito metu nustatyti galimi pažeidimai dėl sutarčių vykdymo su įmonėmis, kurios minimos ir Santaros klinikų ikiteisminiame tyrime.

„Sunku pasakyti, ar tai neapdairumas, ar sąmoningas sprendimas, bet Kalėjimų departamente aptikome pirkimus, kuriuose buvo kviečiami dalyvauti asmenys, nuteisti už korupcinius nusikaltimus“, – teigė D. Visalgienė.

Anot jos, aptikta ir kitų abejonių sukėlusių sutarčių, kai tuo pat metu paslaugos buvo perkamos iš kitų juridinių asmenų, arba tokių, kuomet avansu apmokama 65 proc. ir didesnės sutarčių sumos, tačiau pačios sutartys, nors turi būti įgyvendinamos per pusmetį, užsitęsia ir kelerius metus.

„Tarp mano minimų aspektų dominuoja juridiniai asmenys, kurie pagarsėjo šiomis dienomis ir Santariškių skandale. Matyt, rizikas nustatėme teisingai“, – teigė D. Visalgienė, tačiau konkrečių įmonių pavadinimų neįvardijo.

Kalbėdamas apie auditą, S. Malinauskas užsiminė, jog audito metu nustatyti „ne šiaip milijoniniai nuostoliai“.

„Nustatytas pastatas, kuris stovi Pravieniškių pataisos namų viduryje, biokuro katilinė, kuris yra pastatytas buvusio Pravieniškių namų vadovo giminaičio. Pastatas neva teikia šilumą pataisos namams pagal kainą, kurią pats nusistatė. Maža to, šalia stovi didžiulė katilinė, kuri turi veikti dėl to, kad sutartyje nenumatyta, kad bus užtikrintas šilumos tiekimas (...) visą laiką tą buvo galima sukontroliuoti, bet to nevyko“, – pasakojo jis.

Kaltinimus vadina akibrokštu

Teisingumo viceministras R. Bakšys akibrokštu vadina jam mestus kaltinimus dėl kalėjimų sistemos auditų stabdymo. Jis žada situaciją aiškintis su premjeru šiam grįžus iš atostogų.

„Man perskaičius antraštes, kad aš trukdžiau, yra visiškas akibrokštas“, – BNS sakė R. Bakšys.

Jis teigė, kad remiantis auditorių išvadomis vykdomi pokyčiai kalėjimų sistemoje ir šalinami jų nustatyti trūkumai, todėl priekaištai, kad jiems trukdė, yra nesuvokiami.

Šiuo metu Teisingumo ministerijoje dirbanti buvusi Kauno tardymo izoliatoriaus vyriausioji buhalterė Rasa Kazėnienė trečiadienį per spaudos konferenciją teigė, kad R. Bakšys ministerijos auditoriams atliekant auditą Pravieniškių pataisos namuose sustabdė iniciatyvą kreiptis į teisėsaugą dėl didelės žalos padarymo valstybei, taip pat sakė sulaukusi iš viceministro užuominų, kad galbūt ji taip ruošiasi dalyvauti politikoje ir kraunasi sau kapitalą.

R. Bakšys teigė, kad auditoriai yra tiesiogiai atskaitingi ministrei, todėl jiems įtakos turėti jis negali.

„Būtent šitų visų auditų, tų negerovių dėka, kame buvau suinteresuotas kaip atsakingas už pataisos įstaigų prikėlimą iš tos duobės, pradėjome pertvarkas esmines, pradėjome šalinti prielaidas, viešuosius pirkimus tvarkyti“, – sakė jis.

Viceministras teigė tarpininkavęs sprendžiant auditoriams iškilusius trukdžius.

Pasak jo, spręsta, ar į teisėsaugą kreiptis likus kelioms savaitėms iki Pravieniškių pataisos namų audito pabaigos, ar jį pabaigus, kad audito nestabdytų galimas ikiteisminis tyrimas.

„Siekiant pilnai įvertinti, ar yra nusikalstama veika, kreiptis po viso audito su visa medžiaga, kad paskui nestrigtų viduryje auditas, teisiškai yra tikslingiau“, – teigė R. Bakšys.

Jis pabrėžė, kad į teisėsaugą kreiptasi dėl visų epizodų, kuriuos auditoriai įtarė galėjusius būti nusikalstamus.

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas per spaudos konferenciją tvirtino, kad politinis, verslo spaudimas pasijuto, kai apie pažeidimus įkalinimo įstaigų sistemoje pranešusi R. Kazėnienė įsidarbino Teisingumo ministerijoje. Anot jo, tuomet „prasidėjo informacijos tekėjimas“, kai gavus skundus apie galimus pažeidimus kalėjimų sistemoje, seksualinius priekabiavimus, informacija atsidurdavo sistemos viduje, informacija patekdavo verslo subjektams.

R. Bakšys savo ruožtu teigia nesuprantantis tokių pareiškimų.

„Tai, kad mes patys suinteresuoti, einame ta pačia kryptimi, ir dabar toks premjero patarėjo kaltinimas iš kažkokios mistikos srities man yra sunkiai suvokiamas“, – sakė viceministras.

Jis sakė, kad iš teisingumo ministrės priekaištų, susijusių su minimais atvejais, nėra sulaukęs.

Trečiadienį komentuodamas situaciją žiniasklaidai, jis tikino, kad R. Kazėnienė yra „didžiausias pagalbininkas“ vykdant kalėjimų sistemos pertvarką. Viceministras neigė kaltinimus, jog galbūt darydamas spaudimą jis galėjo siekti R. Kazėnienės pasitraukimo iš ministerijos.

„Visiškas absudras, nes ir su ponia Kazėniene nebuvo apie tai šnekos. O kodėl ponas Malinauskas daro tokias keistas išvadas, jo reikia klausti“, – sakė jis.

„Gal žmogus (S. Malinauskas – BNS) nori būti daugiau matomas. Kokie jo motyvai skleidžiant tikrovės neatitinkančias žinias, man sunku pasakyti. Aš manau, kad grįžus ministrui pirmininkui iš atostogų, mes su ministre prašysimės būti priimami, kad šioje istorijoje būtų padėti taškai“, – pridūrė R. Bakšys.

Jis taip pat stebėjosi, kad dalį informacijos apie Kalėjimų departamento audito metu nustatytus pažeidimus premjero patarėjas ir Teisingumo ministerijos darbuotojos pateikė trečiadienį, dar oficialiai nesibaigus patikrinimui ir rezultatų nepristačius ministrei.

Aiškinsis ministrė

Teisingumo ministrė Milda Vainiutė sako, kad aiškinsis darbuotojos R. Kazėnienės iškeltus kaltinimus, jog viceministras R. Bakšys galėjo daryti spaudimą vykdant kalėjimų sistemos auditą.

„Jeigu būtų pagrindo nepasitikėti, tai būtų labai blogai (...). Turime gilintis ir visus tuos dalykus aiškintis. Nes, atvirai pasakius, tai užgriuvo tikrai kaip labai netikėta žinia“, – žurnalistams sakė M. Vainiutė, paklausta ar pasitiki viceministru.

Ji teigė negalinti „nei patvirtinti, nei paneigti“, kad R. Bakšys vykdė spaudimą ar kitaip siekė paveikti ministerijos Vidaus audito skyriuje dirbančią R. Kazėnienę, kuri čia įdarbinta po pranešimų apie problemas kalėjimų sistemoje.

R. Kazėnienė trečiadienį užsiminė, kad R. Bakšys dar atliekant tyrimą dėl Pravieniškių pataisos namų stabdė Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėjos Doritos Visalgienės ir jos pačios pasiūlymą kreiptis į teisėsaugą. R. Kazėnienė sako, kad susitikime, kuriame R. Bakšys numalšino šią iniciatyvą, dalyvavo ir pati ministrė M. Vainiutė.

Ministrė taip pat tikina pati nestabdžiusi „jokių procesų“ ir pasirašiusi įvairius dokumentus, susijusius su Kalėjimų departamento auditais.

M. Vainiutė neigė premjero patarėjo Skirmanto Malinausko trečiadienį išsakytas pastabas, kad ministerijoje esminius sprendimus priiminėja ne ministrė, o R. Bakšys bei nuogąstavimus, kad siekiama, jog R. Kazėnienė paliktų darbą ministerijoje.

„Tai būtų labai didelis praradimas ministerijoje, nes jos dėka buvo atskleista tikrai daug pažeidimų“, – sakė ji.

Ministrė patvirtino, kad 2001-aisiais ji su R. Bakšiu dirbo Nacionalinėje teismų administracijoje, jis buvo jos vadovas.

R. Kazėnienė taip pat užsiminė, jog jaučiasi nesaugi, turi konkrečių įrodymų, jog su vyru yra sekama ir dėl to kreipėsi į policiją – pareigūnai praėjo tyrimą dėl neteisėto informacijos rinkimo. Anot ministrės, dėl R. Kazėnienės saugumo užtikrinimo jau kreiptasi į Policijos departamentą, ji sako, kad svarstys ir valstybinės apsaugos R. Kazėnienei galimybę.

„Manau, kad reikėtų net ir to. Siūlysime, jei yra visiška grėsmė, kaip dabar teigiama, manau, kad turime tą žmogų apsaugoti“, – sakė M. Vainiutė.