„Šiuo metu aš tikrai esu prieš ir prieš dėl labai paprastos priežasties: aš pasikliauju mūsų profesionalų labai aiškiai ir argumentuotai išdėstytais faktais ir logika. Tai šiandien mūsų Lietuvos kariuomenei reikalinga pagrindinė finansinė injekcija  į jos modernizavimą“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė Vyriausybės vadovas.

Partijų lyderiai šiuo metu derina susitarimą, numatantį, jog 2030-aisiais gynybai būtų skiriama 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) - puse procentinio punkto, o 2022-aisiais būtų priimtas sprendimas dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.

Anot S. Skvernelio, šią savaitę vykusiame pasitarime su partijų lyderiais buvo „graudu ir sunku klausytis kariuomenės vado“, priminusio, jog ilgą laiką Lietuvos kariuomenė buvo aprūpinama kone teikiant labdarą – NATO valstybėms modernizuojant savo ginkluotę, senoji atitekdavo Lietuvai.

Premjeras sako, kad pagrindinė užduotis yra modernizuoti kariuomenę, įsigyti ginkluotę ir sukomplektuoti kariuomenės dalinius iš profesionalų ir šauktinių.

„Pagrindinės finansinės injekcijos dabar reikalingos čia. Privalomas šįaukimas yra brangus, t.y. papildomai (reikėtų – BNS) dar daugiau nei 120 mln., jei kalbėtumėme apie vyrus, jei kalbame apie vaikinus ir merginas, tai dvigubai kaina auga, tai susiję su specialios infrastruktūros parengimu“, – teigė S. Skvernelis.

„Dėl to mes sakome: šiame etape privalome padaryti modernią, gerai ginkuotą kariuomenę su profesionalais ir šauktiniais, kurie tikrai yra tam tikras rezervas. 2022 metais mes stebėsime, kokį progresą mes padarėme, kokia bus situacija geopolitinė ir tada reikės politikams priimti sprendimus, tuos sprendimus vertinti finansais“, – aiškino Ministrų kabineto vadovas.