Prie Vilniaus universiteto (VU) būtų jungiamas Mykolo Romerio universitetas bei Šiaulių universitetas.

Dėl Klaipėdos universiteto ateities svarstomi du alternatyvūs variantai: jis arba būtų reorganizuojamas prijungiant prie plačios aprėpties valstybinio universiteto universitetinio mokslo centro teisėmis, arba liktų autonomiškas ir būtų stiprinamas, išgryninant jo profilį.

Tokį tolesnį universitetų tinklo reorganizavimo planą penktadienį Lietuvos rektorių konferencijai pristatė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas, rodo BNS gauta pristatymo medžiaga.

„Rektoriams buvo pristatyti principiniai dalykai, iš kurių svarbiausi, kad formuojant kitų metų biudžetą išgryninama, kiek lėšų iš biudžeto galima sutelkti universitetų optimizavimui ir išgryninti siūlymai dėl aukštųjų mokyklų konkrečiuose miestuose“, – BNS apie planą sakė G. Viliūnas.

Vilniuje – VU, VGTU ir menų mokyklos

Pagal planą, Mykolo Romerio universitetas taptų VU padaliniu, veikiančiu viešojo saugumo ir viešojo valdymo kryptyse. Kad mokslo potencialas nebūtų išskaidytas per kelis miestus, dabartinis Kaune esantis Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas būtų perkeltas į Vilnių.

Lietuvos edukologijos universitetas būtų išdalytas VU ir VDU, Vilniaus universitetui siūloma steigti struktūrinį padalinį, veikiantį pedagogų rengimo kryptyje. LEU jau yra sutarusi dėl jungimosi su Kaune esančiu Vytauto Didžiojo universitetu, čia formuojant mokytojų rengimo centrą.

Pasak G. Viliūno, minėtas susitarimas neprieštarauja ŠMM planui. „Kai kur universitetai yra sutarę dėl jungimosi, LEU su VDU ir Stulginskio su VDU, šie dalykai telpa į planą, kai kur dar alternatyvos formuluojamos“, – apie pačių universitetų iniciatyvas sakė viceministras.

Šiaulių universitetas taptų VU padaliniu Šiauliuose, čia būtų steigiamas pedagogų rengimo centras.

Taip pat Vilniuje būtų plėtojamas profilinis Gedimino technikos universitetas bei specializuotos menų mokyklos – Lietuvos muzikos ir teatro bei Dailės akademijos.

Kaune – vienas plačios aprėpties universitetas

Kaune tinklo optimizavimo planas numato formuoti vieną plačios aprėpties universitetą, sujungiant Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetus.

Siekiant išvengti dubliavimo miesto mastu, siūloma Vilniaus universitetui atsisakyti savo Kauno fakulteto, jį perduodant plačios aprėpties universitetui Kaune. Kaunui perduodant dalį LEU siūloma jungtiniame universitete įsteigti struktūrinį padalinį pedagogams rengti.

Klaipėdos universitetas arba taptų vieno iš plačiųjų universitetų padaliniu, arba liktų autonomiškas. Pastaruoju atveju Klaipėdos miesto savivaldybei siūloma pateikti Vyriausybei sutartį tarp savivaldybės, verslo ir universiteto dėl šios aukštosios mokyklos stiprinimo, numatant finansinius ir kitus įpareigojimus.

„Mūsų siūlymai krypsta į tai, kad šie universitetai (Šiaulių ir Klaipėdos) turėtų ieškoti sąjungininkų tarp stipresnių universitetų“, – apie planus dėl Šiaulių ir Klaipėdos sakė viceministras.

Iš pertvarkyti siūlomų universitetų Mykolo Romerio universitetas ir Lietuvos sporto universitetas yra pareiškę, kad nori likti savarankiškos aukštosios mokyklos.

Pertvarką skubina ir dėl ES lėšų

Būtinybę pertvarkyti universitetus ministerija grindžia ne tik mažėjančiu studentų skaičiumi ir augančiais kokybės reikalavimais, bet ir galimybe pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigais.

Kaip teigiama pristatyme, 2017 metų pabaiga – 2018 metų pradžia yra paskutinė galimybė pertvarkoms sutelkti šio finansinio laikotarpio ES struktūrinius fondus. Didžiąja dalimi pertvarkas ir planuojama finansuoti šiomis lėšomis.

Pagal planą, Vilniaus universiteto pertvarkai, prie jo prijungiant kelias aukštąsias mokyklas ir plečiant veiklą, iš šalies biudžeto tektų 6,5 mln. eurų, tuo metu 37,5 mln. eurų būtų paimta iš ES struktūrinių fondų 2014–2020 metų periodo ir bendrojo finansavimo lėšų.

VGTU bei aukštosioms menų mokykloms atitinkamai tektų 2,69 mln. eurų iš biudžeto ir 28,2 iš ES pinigų.

Pertvarka Kaune šalies biudžetui kainuotų 6,78 mln. eurų, dar 37,7 mln. eurų – iš europinių lėšų. Klaipėdos universitetui atitinkamai numatyta 0,9 mln.ir 2,9 mln. eurų.

Seimo pritarimas – universitetų skaičiui mažinti

Seimas yra patvirtinęs universitetų optimizavimo planą, pagal kurį valstybinių universitetų lieka mažiau nei pusė iš šiuo metu veikiančių 14. Pagal jį, Vilniuje ir Kaune gali būti po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą. Nurodyta, kad šiuose miestuose taip pat gali veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų ir menų universitetai.

Siūloma išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumu pasižyminčius universitetinio mokslo centrus, jie galėtų būti kitų universitetų padaliniai. Pagal nutarimą, švietimo ir ugdymo moksliniai tyrimai bei pedagogų rengimas turi būti sutelkti klasikiniuose universitetuose bei Šiaulių universitetiniame mokslo centre, išvengiant dubliavimo miesto, regiono ir šalies mastu.

Vyriausybei pasiūlyta iki šių metų gruodžio 1 dienos parengti plano įgyvendinimo priemones ir kitus teisės aktus.

Universitetai ministerijos planą vertina nevienareikšmiai

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pristatytą tolesnį universitetų tinklo reorganizavimo planą iki šiol pertvarkai skeptiškos aukštosios mokyklos sutinka nevienareikšmiai: dalis pertvarkai anksčiau prieštaravusių universitetų poziciją švelnina, kiti siūlomų pokyčių atžvilgiu išlieka kategoriškai kritiški.

Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) nesutinka su planu jį padalinti tarp Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bei Vilniaus universiteto (VU) ir kartoja, kad nori jungtis tik su VDU. Mykolo Romerio universitetas (MRU) nepritaria scenarijui, pagal kurį jis būtų sujungtas su VU, ir kartoja, kad nori likti savarankiška aukštąja mokykla. Tuo metu Lietuvos sporto universitetas (LSU), anksčiau teigęs, kad prioritetas turėtų būti savarankiška sporto aukštoji mokykla, dabar palankiai atsiliepia apie galimybę veikti bendrame darinyje su visomis kitomis Kauno aukštosiomis mokyklomis.

Sporto universitetas - mažiau kritiškas

LSU rektorius Aivaras Ratkevičius BNS pirmadienį sakė, kad planą rektoriams praėjusią savaitę pristatęs švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas neatskleidė visų reformos detalių, o būtent nuo jų daug kas priklauso.

„Kadangi nežinome detalių: neaišku, koks bus to naujo universiteto, kuris bus įkuriamas Kaune, valdymo modelis, kaip jis funkcionuos, tai labai sunku komentuoti. Jeigu jis suteiks mums maksimaliai savarankiškumo vystyti veiklą sporto mokslo ir sveikatinimo srityje – taip, kaip mes norime, tai mes tiktai sveikiname tokią iniciatyvą, kad visi Kaune galėsime dirbti bendrai. Tai nėra blogai, jeigu bus atitinkamas valdymo modelis“, – sakė A. Ratkevičius.

Jo teigimu, gerokai blogiau LSU būtų blaškytis tarp kelių Kauno universitetų, kuriuos buvo numatyta palikti savarankiškus Seimo birželį patvirtintame plane.

„Birželio 29 dienos Seimo nutarime dar mažiau aiškumo buvo, ten buvo įvardyta, kad galimi Kaune trys universitetai: plačios aprėpties klasikinis, sveikatos mokslų ir technologinių mokslų, tai ten iš viso neaišku buvo, kur mes būtume. Neįmanoma būtų išskaidyti, nes pavyzdžiui pas mus sporto treneriai ar fizinio lavinimo mokytojai studijuoja ir edukologiją, ir sporto mokslą, tai kaip galima studijų vieną kursą organizuoti viename universitete, o kitą dalį – kitame (...). Dabartinis variantas mūsų atžvilgiu atrodytų šiek tiek palankesnis kelias, nes pas mums yra ir biomedicinos, ir socialinių mokslų dalykų. Jei būtų vienas universitetas, gal tas bendradarbiavimas atrodytų natūralesnis“, – svarstė rektorius.

Anot jo, bendradarbiavimas su kitais universitetais LSU galėtų pakylėti į aukštesnį lygį.

„Jeigu tas universitetas būtų racionalus, funkcionuotų taip, kad žmonės galėtų bendradarbiauti tarpusavyje, tai būtų visai neblogai, atsivertų naujos ateities galimybės, tai mes iš tikrųjų tokį vieną universitetą Kaune ir sveikintume. Savarankiškumas yra labai svarbus dalykas, mūsų universitetas daug metų egzistuoja kaip savarankiškas, turime gerai dirbančių ir socialinių mokslų, ir biomedicinos mokslų padalinių, bet galbūt tas naujas universitetas mums toliau leis veikti savarankiškai maksimaliai naudojant savivaldos principą. ir dar sustiprės galimybės kurti bendras jungtines stiprias studijų programas. Tai nėra visiškai nelogiškas pasiūlymas, bet viskas slypi detalėse“, – kalbėjo A.Ratkevičius.

MRU ir LEU toliau priešinasi

MRU Komunikacijos skyriaus vedėjas Vaidotas Norkus BNS patvirtino, kad universitetas nekeičia savo pozicijos likti savarankiška aukštąja mokykla.

Spalio pradžioje universitetas informavo ministeriją apie apsisprendimą įgyvendinti savarankiškos aukštosios mokyklos koncepciją.

„Artimiausioje perspektyvoje universitetą matome kaip savarankišką aukštąją mokyklą, kuri toliau augina ir stiprina savo dėstytojų ir mokslininkų potencialą, užtikrina aukštą studijų ir mokslo kokybę, kelia Lietuvos aukštojo mokslo vertę“, – sakoma BNS perduotame MRU rektoriaus Algirdo Monkevičiaus komentare.

LEU aiškina, kad turėtų jungtis su VDU.

„Po dvejus metus trukusio intensyvaus darbo Lietuvos edukologijos ir Vytauto Didžiojo universitetų tarybos priėmė sprendimą dėl bendros jungties. O rugsėjo 28 dieną surengtoje Seimo Švietimo ir mokslo komiteto spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, viceministras Giedrius Viliūnas, LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis ir VDU rektorius akademikas Juozas Augutis, buvo informuota, kad susitarta dėl LEU ir VDU jungties steigiant VDU Švietimo akademiją Kaune. Ministrė taip pat išsakė pritarimą VDU ir LEU jungčiai (...). Laikydamiesi priimto susitarimo ir turėdami Švietimo ir mokslo ministerijos palaikymą, universitetai nekeičia savo pozicijos“, – teigia LEU studijų prorektorė Vilija Salienė. Jos komentarą BNS perdavė LEU Tarptautinių ryšių ir ryšių su visuomene skyrius.

Klaipėdos universitetas mato vieną alternatyvą

Pagal ministerijos pristatytą projektą, dėl Klaipėdos universiteto (KU) ateities svarstomi du alternatyvūs variantai: jis arba būtų reorganizuojamas prijungiant prie plačios aprėpties valstybinio universiteto universitetinio mokslo centro teisėmis, arba liktų autonomiškas ir būtų stiprinamas, išgryninant jo profilį.

Paties universitetas pirmadienį išplatintame pranešime sakoma, kad KU pasiūlyta vystymo alternatyva yra rimtas postūmis derantis dėl universiteto ateities.

„Tai yra kryptingos universiteto vadovų veiklos rezultatas, rūpinantis savarankiško KU raida, stiprinant ryšius su Vakarų Lietuvos regiono savivaldybėmis ir verslu. Šiuo metu ypač svarbu, kad akademinė bendruomenė susitelktų reorganizuojant universitetą, išgryninant jo profilį ir stiprybes, įrodant, kad universitetas gali keistis, yra modernus ir atviras naujovėms“, – teigia universitetas.

Pagal planą, kurį švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas penktadienį pristatė Lietuvos rektorių konferencijai, siūloma sujungti visus universitetus Kaune, o Lietuvos edukologijos universitetą išdalyti Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetams. Prie Vilniaus universiteto būtų jungiamas Mykolo Romerio universitetas bei Šiaulių universitetas. Dėl Klaipėdos universiteto ateities, kaip minėta, svarstomi du alternatyvūs variantai.

Pateikti planą, kaip turėtų būti įgyvendinamas Seimo nutarimas dėl universitetų optimizavimo, parlamentas Vyriausybę yra paprašęs iki gruodžio 1 dienos.