- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje gyventojų sumažėjo maždaug 233 tūkst., rodo Statistikos departamento duomenys.
Remiantis antradienį paskelbtais pirminiais šiemet vykusio gyventojų surašymo duomenimis, 2021 metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. žmonių.
Tuo metu prieš 10 metų šalyje gyveno 3 mln. 43,4 tūkst., 2001-aisiais – 3,48 mln., o 1989-aisiais – 3,67 mln. žmonių.
„Tokį gyventojų pokytį per 10 metų nulėmė neigiama neto gyventojų migracija ir neigiama natūrali gyventojų kaita“, – spaudos konferencijoje sakė departamento vadovė Jūratė Petrauskienė.
Dėl migracijos Lietuva neteko 119 tūkst., o dėl gyventojų kaitos – 114 tūkst. gyventojų.
Kaip ir iki šiol, Lietuvoje gyvena daugiau moterų – jų yra 1,5 mln., kai tuo metu vyrų – 1,3 milijono.
„Surašymo atskaitos taškas 2021 metų sausio 1 diena. Turime to momento Lietuvos nuotrauką. Surašyme užfiksavome išsamų vaizdą apie šalies gyventojus ir namų ūkius pačiame koronaviruso pandemijos laikotarpyje“, – kalbėjo J. Petrauskienė.
Šiemet surašymas pirmą kartą atliktas remiantis duomenimis iš 13 valstybės registrų, penkių informacinių sistemų, 24 nakvynės namų – surašinėtojai gyventojų nelankė.
Didesnė dalis gyvena miestuose
Lyginant gyventojų pokytį didmiesčiuose, per dešimtmetį jų padaugėjo tik Vilniuje. Čia gyventojų skaičius išaugo 4 proc. ir dabar siekia 556,1 tūkstančio. Tai – penktadalis šalies gyventojų.
Kitų didžiųjų miestų savivaldybių gyventojų skaičius sumažėjo.
Statistikos departamento duomenimis, labiausiai sumažėjo Panevėžio gyventojų skaičius – 11 proc., Šiaulių – 8 proc., Klaipėdos – 6 procentais.
Tiek pat sumažėjo ir gyventojų skaičius Kaune ir šiuo metu jau nebesiekia 300 tūkstančių. 2021-aisiais antrame pagal dydį Lietuvos mieste gyvena 298,8 tūkst. žmonių.
Nors gyventojų miestuose sumažėjo, jų dalis, lyginant su kaimo vietovėmis nežymiai padidėjo. 2021-aisiais miestuose gyveno 68,2 proc., prieš dešimtmetį – 66,7 proc. visų šalies žmonių.
Tendencijos yra labiau neigiamos, besitęsiančios kelis dešimtmečius: gyventojų skaičiaus mažėjimas, senėjimas.
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto mokslo darbuotoja Rūta Ubarevičienė atkreipė dėmesį, jog naujausi duomenys atspindi pastaruoju metu šalyje dominuojančias tendencijas.
„Tendencijos yra labiau neigiamos, besitęsiančios kelis dešimtmečius: gyventojų skaičiaus mažėjimas, senėjimas. Man norėtųsi atkreipti dėmesį į regioninių skirtumų didėjimą, Vilniaus augimą“, – spaudos konferencijoje teigė ji.
Sociologė nurodė, kad demografiniai skirtumai regionuose yra pasaulinė tendencija, ypač matoma Rytų ir Vidurio Europoje.
„Visas šalies demografinis, ekonominis potencialias kaupiasi sostinių regionuose. Dėl to labai jaučiasi regioniniai skirtumai. (...) Regionai, labiau atokesnės vietovės pralaimi konkurencinę kovą visose srityse: socialinių, sveikatos, švietimo paslaugų, darbo vietos mažiau apmokamos“, – aiškino R. Ubarevičienė.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Domantas Jasilionis sakė, kad naujausi duomenys leidžia detaliau pažvelgti į dabartines tendencijas ir priimti tikslesnius politinius sprendimus.
„Tai, visų pirma, yra informacija viešajai politikai, kur reikia priimti sprendimus atsižvelgiant į mokslinius tyrimus, patikimus duomenis“, – dėstė jis.
Įvairesnė visuomenė
Lyginant su 2011-aisiais, gyventojų pasiskirstymo pagal amžių pasikeitimai rodo gyventojų senėjimą.
Šių metų pradžioje medianinis amžius siekė 44 metus – visuomenė paseno trejais metais. 2011-aisiais medianinis amžius siekė 41 metus.
Statistikos departamento duomenys rodo ryškų jaunesnių nei 30-ies metų gyventojų skaičiaus mažėjimą ir vyresnių amžiaus grupių gyventojų skaičiaus didėjimą – ypač priešpensinio amžiaus gyventojų grupėje (vyresnių nei 54 metų vyrų ir moterų).
Pažvelgus į gyventojų sudėtį pagal pilietybę, tautybę, visuomenė per dešimtmetį tapo įvairesnė: išaugo kitų valstybių piliečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius. 2021 metais Lietuvoje gyvena 133 valstybių piliečiai, kai 2011 metais gyveno 108 valstybių piliečiai.
Nepaisant pokyčių, Lietuvos visuomenė išlieka homogeniška. Kitų šalių piliečių dalis beveik nepasikeitė, jie sudaro nedidelę nuolatinių gyventojų dalį. 99,4 proc. gyventojų – Lietuvos Respublikos piliečiai (2011 metais – 99,3 proc.).
Šiųmetinio surašymo duomenimis, gyventojų religinė įvairovė didėja, tačiau pasiskirstymas pagal savęs priskyrimą religinei bendruomenei iš esmės nepasikeitė – 74 proc. gyventojų save priskiria Romos katalikų bendruomenei (2011 metais – 77 proc. gyventojų).
Vis dėlto, šalyje užfiksuota naujų religinių bendruomenių – deistų, Gaudijos vaišnavų, raganių, rastafarių, teosofų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Kubilius: su G. Kirkilu sugebėjome būti ir karštais oponentais, ir bendražygiais1
Europarlamentaras, buvęs premjeras Andrius Kubilius sako, kad nors su mirusiu Gediminu Kirkilu priklausė skirtingoms politinėms jėgoms, sugebėjo būti ir oponentais, ir bendražygiais. ...
-
Siūloma numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną4
Gegužės pirmąjį trečiadienį siūloma minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Nacionaliniame miškasodyje pasodinta daugiau nei šimtas girių
Šeštadienį visoje Lietuvoje vyko nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“, kuriame šiemet pasodinta daugiau nei šimtas girių. ...
-
Nacionalinis miškasodis – ir Kauno rajone: nesutrukdė net lietus6
Šeštadienį subūrė Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“. Visoje Lietuvoje pasodinta tūkstančiai medžių ateities kartoms. Kauno apskrityje buvo keturios vietos, kuriose miškininkų prižiūrimi savanoriai ...
-
E. Gentvilas siūlo leisti seimūnams išsipirkti už parlamentines lėšas įsigytą kompiuterinę techniką19
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas siūlo sudaryti galimybę parlamentarams pasibaigus kadencijai už likutinę vertę išsipirkti iš Seimo kanceliarijos už parlamentines lėšas įsigytus telefonus ir kompi...
-
Politikai, bendražygiai reiškia užuojautą dėl G. Kirkilo netekties: nenuilstamai dirbo dėl Lietuvos16
Šalies vadovai, politikai ir bendražygiai reiškia užuojautą dėl buvusio premjero Gedimino Kirkilo mirties. ...
-
Mirė buvęs Lietuvos premjeras G. Kirkilas86
Mirė buvęs Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas. ...
-
Kelininkai: dėl kritulių daugelis šalies kelių yra drėgni
Šiaurės, vidurio ir rytų Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos dėl lietaus bei šlapdribos yra drėgnos, praneša Eismo informacijos centras. ...
-
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija septintą parą iš eilės nefiksuota bandymų neteisėtai patekti į šalį, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Balandžio 20-oji Lietuvoje ir pasaulyje3
Balandžio 20-oji, šeštadienis, 16 savaitė. ...