„Tie susitarimai, kurie vakar buvo imituojami, jie neturi nieko bendro su mūsų reikalavimais, todėl streikas tęsiamas ir liekame ministerijoje ir laukiame derybų dėl mūsų iškeltų reikalavimų“, – trečiadienį ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Navickas.

„Tai nėra (ministerijos – BNS) užgrobimas. Tai yra derybų laukimas ir, manau, mes turime teisę čia būti“, – kalbėjo jis.

Ministerijos darbuotojai ne kartą ragino protestuotojus palikti patalpas. Šiems atsisakant tai padaryti, apribotas pašalinių žmonių patekimas į ŠMM pastatą.

Net darbo valandomis pagrindinės ministerijos pastato durys užrakintos, prie jų nuolat budi trys apsaugos darbuotojai. Į pastatą gali patekti tik turintys leidimus asmenys.

„Mums judėjimas apribotas, mokytojai, kurie išeina, nebeįleidžiami. Keista, kad įvesta tokia tvarka, nors anksčiau mokytojai visada galėdavo ateiti į ministeriją, galėdavo mus palaikyti, diskutuoti, išreikšti nuomonę, dabar imamasi tokių policinių priemonių, mokytojai neįleidžiami į pastatą, jeigu jį palieka. Tikimės, kad ta pozicija keisis“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Navickas.

Ministerijos kolegijų salėje įsikūrę apie dvi dešimtys streikuojančių pedagogų teigė, kad buvo išjungtas interneto ryšys, atjungtas televizorius.

Nepasirašė protokolo

Savaitę ministerijoje esantys pedagogai sako toliau besitikintys derybų su Vyriausybe dėl jų reikalavimų taisyti rugsėjį įvestą etatinį apmokėjimo modelį ir didinti algas.

Pareigas paliekanti švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė praėjusią savaitę su profsąjungomis diskutavo apie būdus taisyti modeliui, tačiau dauguma A. Navicko reikalavimų liko neaptarti, susikirtus pozicijoms dėl prašymo nuo kitų metų pedagogų algų koeficientus didinti penktadaliu.

Tie susitarimai, kurie vakar buvo imituojami, jie neturi nieko bendro su mūsų reikalavimais, todėl streikas tęsiamas ir liekame ministerijoje.

Ministerijoje antradienį buvo pasirašomas protokolas dėl, ŠMM teigimu, sutartų punktų, tačiau savo parašus ant dokumento padėjo tik trys iš penkių derybose dalyvavusių profsąjungų.

Tarp pasirašiusiųjų nebuvo A. Navicko. Pedagogų atstovas teigia, kad ant protokolo net nebuvo vietos jo parašui.

„Tokie nekonkretūs susitarimai, mūsų akimis, yra niekiniai. Jie yra simboliniai, kosmetiniai ir esminių klausimų dėl to etatinio modelio iš esmės peržiūrėjimo čia nėra“, – kalbėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius.

Kaltina Vyriausybę išpūstais skaičiavimais

Vyriausybė sako, kad įgyvendinti visus A. Navicko profsąjungos reikalavimus papildomai kainuotų apie 300 mln. eurų, bet protestuojantieji teigia, kad šie skaičiai – išpūsti.

Jie prašo penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, taip pat didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases.

Visgi pati profsąjunga sako, kad 300 mln. eurų suma siekiama klaidinti visuomenę.

„Mes šiandien (...) kviesimės ekonomistus ir ekspertus į derybas ir norėsime, kad jie įvertintų tuos paskaičiavimus, kuriuos pateikė ministerija, ir galimybes juos įgyvendinti. Mes manome, kad skaičiai yra per dideli, siekiant klaidinti visuomenę“, – kalbėjo A. Navickas.

Pasak jo, be kitų žmonių trečiadienį vyksiančiame susitikime dalyvaus ekonomistai Romas Lazutka, Justas Mundeikis.

Profsąjunga taip pat sako, kad yra atvira pasiūlymams reikalavimus vykdyti etapais, tačiau pirmuosius žingsnius norėtų matyti jau nuo kitų metų.

Šią savaitę biudžetui dar kartą pritarusi Vyriausybė sako, kad tai neįmanoma ir reikalavimai galėtų būti vykdomi nebent nuo 2020-ųjų.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis šią savaitę pasvarstė, kad siekiant atkurti ugdymo procesą savivaldybės galėtų laikinai jungti streikuojančias mokyklas ir samdyti papildomus mokytojus. Tą patį ragino daryti ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

„Čia toks teisinis nihilizmas premjero mąstysenoje, kad sunku suvokti. Antra vertus, Darbo kodeksas neleidžia į streikuojančiojo vietą priimti kito mokytojo“, – kalbėjo V. Silvanavičius.

Praneša apie spaudimą

Elektrėnų Versmės gimnazijos mokytoja Elvyra Kasperavičienė pareiškė apie streikuojančių mokyklų direktoriams daromą spaudimą.

„Iš tiesų iš Vyriausybės, ministerijos yra daromas toks spaudimas, prisidengiant, kad reikia grąžinti mokinius į pamokas, kad vyktų ugdymo procesas“, – kalbėjo pedagogė.

Pasak jos, po ministerijos atstovų pasitarimų su savivaldybių merais mokyklose „įvyko visiškas chaosas“.

„Aš galiu kalbėti apie savo Elektrėnų gimnaziją, direktorius tikrai yra kolektyvo draugas ir pagalbininkas, bet jis neturi kitos išeities, yra įspraustas į kampą ir daro viską. Aš suprantu, jam liepta užtikrinti ugdymo procesą“, – tvirtino mokytoja.

„Dabar ką direktoriui daryti? Iš visų pusių yra spaudimas daromas toks, (...) kad mes būtumėme palaužti ir grįžtume, nutrauktume streiką ir tarsi atsitrauktumėme, nors mūsų reikalavimas nė vienas nesvarstytas“, – pridūrė ji.

Tuo metu Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas yra minėjęs, kad streikuotojams bus užmokėta. Trečiadienį A. Navickas pripažino, kad profsąjunga tam lėšų neturi, tačiau ketinama organizuoti rinkliavą.

A. Navicko vadovaujamos profsąjungos streikai vyksta nuo lapkričio 12 dienos.

ŠMM atstovas: streikuojančių mokytojų sparčiai mažėja

Streikuojančių mokytojų skaičius Lietuvoje sparčiai mažėja, 16-oje mokyklų iš 70-ties streikuojančių nedirba nuo vieno iki trijų mokytojų, sako atstatydinamos švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės patarėjas Arminas Varanauskas.

„Streikas niekada nebuvo viršijęs 75 mokyklų visoje Lietuvoje, mūsų turimais duomenimis, mokyklų skaičius dabar išlieka stabilus, apie 70 mokyklų, bet mokytojų skaičius pakankamai sparčiai mažėja.  Penktadienį streikuojančių mokytojų skaičius buvo 1500, pirmadienį – 1400, antradienį – 1350, mokyklų skaičius visomis dienomis išliko daugiau-mažiau stabilus, apie 70 mokyklų“, – trečiadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) žurnalistams sakė A. Varanauskas.

Jis patvirtino, kad mokytojų negauto atlygio suma gali siekti apie milijoną eurų. „Mes nesame paskaičiavę detaliai, bet suma apie vieną milijoną galėtų susidaryt. Tai priklauso nuo konkrečių mokytojų atlyginimų, kokiais koeficientais jie dirba. Mes turime mokyklas, mokytojų skaičių, dienas, kiek vyksta streikas, galėtų sudaryti apie milijoną“, – sakė A. Varanauskas.

Taip pat jis teigė, kad derybos su pedagogais daugiau ŠMM nevyks, kad tikimasi, jog mokytojai patys paliks patalpas. Patarėjas teigė nežinantis, ar dėl galimo Susirinkimų įstatymo pažeidimo į ministeriją bus kviečiama policija.

Anot A. Varanausko, su visomis profesinėmis sąjungomis, išskyrus Andriaus Navicko vadovaujamą Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungą, buvo pasirašytas susitarimo protokolas, ir jau ruošiamas įstatymo pataisos projektas dėl pasiruošimui pamokoms skiriamų valandų padidinimo.

Tuo tarpu A. Navicko profesinės sąjungos reikalavimai pareikalautų lėšų, kurių ministerija neturi, ir „tų dalykų toliau aptarinėti ministerijoje neverta“, teigė patarėjas.

„Daugiau derybų ŠMM nebus organizuojama šiuo klausimu nei šiandien, nei rytoj, gerbiamų streikuojančių mokytojų yra paprašyta palikti šias patalpas. Tikime žmonių sąmoningumu, kad jie suprasdami, kad, tikėtina labai, yra pažeidę Susirinkimų įstatymą, jie priims atsakingus sprendimus ir patys išeis iš tų patalpų“, – pažymėjo A. Varanauskas.

Tuo tarpu streikuojantys mokytojai trečiadienį spaudos konferencijoje ministerijoje pareiškė, jog tęs streiką ir be derybų nesitrauks iš Švietimo ir mokslo ministerijos patalpų.

„Tie susitarimai, kurie vakar buvo imituojami, jie neturi nieko bendro su mūsų reikalavimais, todėl streikas tęsiamas ir liekame ministerijoje ir laukiame derybų dėl mūsų iškeltų reikalavimų“, – trečiadienį ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Navickas.

Savaitę ministerijoje esantys pedagogai sako toliau besitikintys derybų su Vyriausybe dėl jų reikalavimų taisyti rugsėjį įvestą etatinį apmokėjimo modelį ir didinti algas.

Pareigas paliekanti švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė praėjusią savaitę su profsąjungomis diskutavo apie būdus taisyti modeliui, tačiau dauguma A. Navicko reikalavimų liko neaptarti, susikirtus pozicijoms dėl prašymo nuo kitų metų pedagogų algų koeficientus didinti penktadaliu.

Ministerijoje antradienį buvo pasirašomas protokolas dėl, ŠMM teigimu, sutartų punktų, tačiau savo parašus ant dokumento padėjo tik trys iš penkių derybose dalyvavusių profsąjungų.

Tarp pasirašiusiųjų nebuvo A. Navicko. Pedagogų atstovas teigia, kad ant protokolo net nebuvo vietos jo parašui.

Vyriausybė sako, kad įgyvendinti visus A. Navicko profsąjungos reikalavimus papildomai kainuotų apie 300 mln. eurų.

Jis prašo penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, taip pat didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases.

Visgi pati profsąjunga sako, kad 300 mln. eurų suma yra išpūsta.