Trijų teisėjų kolegija patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kad „duomenų gautų vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą teisingumas negali būti nuginčijamas civilinio proceso nustatyta tvarka“.

„MG Baltic“ siekė, kad teismas nagrinėtų koncerno prašymą pripažinti VSD rašte parlamentarams paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais dalykinę reputaciją.

Tačiau teismai nusprendė, kad tokios bylos nebus, nes bendrosios Civilinio kodekso taisyklės negali būti taikomos – turi būti remiamasi Žvalgybos įstatymu.

„Žvalgybos įstatymas numato atskiras VSD veiklos kontrolės formas“, – konstatavo teismas.

Teismas pabrėžė, kad VSD atskaitingas Seimui ir Respublikos Prezidentui, parlamentinę kontrolę atlieka Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų nagrinėja Seimo kontrolieriai.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad VSD raštas Seimo komitetui pateiktas oficialiu dokumentu, ir nėra duomenų, kad VSD būtų prisidėjusi prie to, jog informacija patektų į žiniasklaidą.

„Ieškinyje nėra nurodyta, jog VSD kokiu nors būdu yra prisidėjusi prie to, kad žinios būtų paskleistos ir kitu būdu, nei VSD raštą pateikiant Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui“, – teigiama apygardos teismo nutartyje.

VSD rašte Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui buvo rašoma, kad „MG Baltic“ atstovų veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Šio rašto ištraukas žiniasklaida paviešino gegužės pradžioje. Vėliau VSD raštą viešai paskelbė ir Seimas, jį dabar galima rasti oficialioje teisės aktų bazėje.

„MG Baltic“ atstovas Tadas Marčiukaitis BNS antradienį sakė, kad „tokiu teismo sprendimu užkertamas kelias efektyviai teisių apsaugai, nepagrįstai eliminuojant galimybę ginti koncerno pažeistas teises teisme“, todėl koncernas jį skųs kasacine tvarka.

Dokumente buvo apžvelgiama koncerno įtaka politinėms partijoms, Vilniaus miesto savivaldybei, Valstybinei mokesčių inspekcijai, teisėsaugai, Susisiekimo, Ūkio ministerijoms, kitoms institucijoms.

Šis raštas tapo svarbiu dokumentu Seimo parlamentiniame tyrime dėl nederamos interesų grupių įtakos politinei sistemai ir valstybės institucijoms.

„MG Baltic“ atstovai VSD raštą vadino nuomonių ir prielaidų kratiniu ir teigė, kad jo paviešinimas yra spaudimas baudžiamąją politinės korupcijos bylą nagrinėjančiam teismui.