Iš streiko prie Seimo grįžtantys kiti mokytojai į pastatą pro užrakintas duris patekti negalėjo, dalis jų į ŠMM pateko pro pravertą langą.

Penktadienio vakarą prie ŠMM pastato susirinko keli šimtai žmonių, daugiausia pedagogai, atėję iš penktadienio mitingo prie Seimo. Susirinkusieji dainuoja dainas, gieda himną.

Prie ministerijos buvo atvykusi policija. Pareigūnai buvo įleisti į pastatą, apsižvalgę, jie netrukus išvyko.

„Pareigūnai pakalbėjo su apsauga, pastaroji mokytojams pretenzijų neturi, nes jie viešosios tvarkos nepažeidinėja. Policija stebės situaciją lauke, situacija kontroliuojama“, – penktadienio vakarą BNS sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

Profsąjungos lyderis nepasitiki ministre

Į ŠMM pro pastato langą įlipo ir streikuojančių mokytojų lyderis Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

„Na, taip yra turbūt ir Šventam Rašte parašyta, jeigu neatidaro durų, reikia lipt per langą“, – sakė A. Navickas ir pripažino, jog keistai jaučiasi įlipęs pro langą.

Jis stebėjosi, kodėl ministrė negalėtų toliau pratęsti derybų penktadienį.

„Keista, ministrė sakė, kad nori derėtis, bet iš derybų, kaip suprantu, ji pabėgo. Jeigu vakar iki pusės pirmos derėjomės, tai kodėl negalim šiandien?" – žurnalistams sakė A. Navickas.

Ir profsąjungos lyderis, ir jį remiantys mokytojai sako nepasitikintys ministre J. Petrauskiene.

„Matom, kad ši ministrė tik jėga, nesikalbėjimu ir brutaliu tokiu reformų brukimu, tai yra jos darbo stilius", – kalbėjo A. Navickas.

Jam antrino ir ŠMM patalpose likusi Zarasų Ąžuolo gimnazijos biologijos mokytoja Eglė Naprienė.

„Ministrė neturi mūsų pasitikėjimo nei pagarbos – nei kaip moteris, nei kaip žmogus. Todėl kad ji kalba vieną išmoktą tekstą. Atvažiavusi į Zarasus, į Vilnių, Kaišiadoris, tai yra vienas tekstas. Ir kai keturis kartus klausi klausimo (...) ir kai kalba žmonių auditorijoje tą patį tekstą, tai suabejoji žmogaus dvasinėmis ir psichinėmis žmogaus galimybėmis“, – kalbėjo mokytoja.

Šiuo metu, anot BNS korespondento, pastate yra apie 30 mokytojų. Ministerijos sargas teigia gavęs nurodymą išleisti iš pastato norinčiuosius išeiti, tačiau į jį nieko neįleisti.

„Mes tebesame čia ir liksime. (...) Švietimo ministerija – mūsų bažnyčia. Iš čia gi viskas, tai mes jaučiamės šitos sistemos dalis ir visai teisėtai šituose namuose jaučiamės. Mes suprantame, kad atrodo tikriausiai keistai, bet neturime kitų galimybių, nematome, ką dar galėtume, kaip dar kreiptis“, – BNS penktadienį sakė E. Naprienė.

Paklausta, ar mokytojai bus penktadienį išprašyti iš ministerijos, ministrė Jurgita Petrauskienė portalui lrytas.lt tikino, kad „tai būtų  geriausias sprendimas patiems mokytojams". Tuo pačiu ji aiškino, kad tai nėra jos sprendimas ir mokytojai nėra varomi.

Atsakydama į ministrės Jurgitos Petrauskienės kritiką dėl nekonstruktyvaus protesto būdo, mokytoja iš Zarasų teigė, kad kitos priemonės jau buvo išnaudotos.

„Jei tu nuo piliečių rašai raštą, rengi su piliečiais mitingą, jei vaikai ateina palaikyti, jei tėvai sako, kad palaiko, jeigu stovi 120 mokyklų ir visa tai neduoda nieko. Tai ką tada?“ – kalbėjo E. Naprienė.

Ji teigė, jog streikuojantys mokytojai žada likti ministerijos pastate visą savaitgalį ir dar ilgiau – kol pavyks susitarti.

„Nes mes norime sulaukti mums asmeniškai kiekvienam, ir valstybei, ir mūsų vaikams labai svarbaus sprendimo. Mes tris savaites streikuojame, vaikai nesimoko, tai labai slegia, labai sunku“, – kalbėjo pedagogė.

Pasak jos, apsaugos darbuotojai pavakare bandė išprašyti pastate buvusias 12 mokytojų, tačiau galiausiai joms leista likti pastate.

Anot E. Naprienės, ministerijos darbuotojai išnešė minkštuosius baldus, ant kurių prieš tai kelias naktis turėjo galimybę miegoti mokytojai.

„Sofkučių nebeturime, kėdžių iš po užpakalio neištraukė, sakė, kad į tualetą galėsime nueiti pirmame aukšte ir lyg judam po koridorių. (...) Sako, ateina pastiprinimas. Mes tikimės, kad yra XIX amžius, demokratiška teisinė valstybė, tai nebijome“, – BNS pasakojo mokytoja E. Naprienė.

Tęsiantis pedagogų streikams dėl etatinio mokytojų apmokėjimo ir didesnių algų, penktadienio pavakare keli šimtai mokytojų, juos palaikančių moksleivių ir kitų žmonių mitingavo prie Seimo.

Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį kviečiasi visas švietimo profsąjungas aptarti jų reikalavimų.

Vyriausybė taip pat inicijavo parlamentinių partijų susitarimą dėl švietimo sistemos gerinimo.

Jos duomenimis, visiems A. Navicko profsąjungos reikalavimams įgyvendinti reikėtų beveik 300 mln. eurų, o vien mokytojų atlyginimų koeficientų didinimas kainuotų maždaug 130 mln. eurų.

Pasak ministro pirmininko, naujas partijų susitarimas apimtų 2020–2025 metus, tačiau A. Navicko profsąjunga papildomo finansavimo mokytojų algoms ir kitiems dalykams tikisi jau kitąmet.

Vyriausybės kancleris su mokytojais nesusitiko

Penktadienio vakarą Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis atvyko pasidomėti situacija Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM), bet su streikuojančiais mokytojais nesusitiko.

A. Stončaitis su ŠMM kancleriu Tomu Daukantu susitiko prie šv. Onos bažnyčios. ŠMM kancleris žurnalistams pokalbio detalių neatskleidė, tepasakė, kad A. Stončaitis skaitė apie situaciją žiniasklaidoje ir atvyko jos aptarti.

Susirinko prie Seimo

Tęsiantis pedagogų streikams dėl etatinio mokytojų apmokėjimo ir didesnių algų, penktadienio pavakare keli šimtai mokytojų, juos palaikančių moksleivių ir kitų žmonių susirinko į mitingą prie Seimo.

Rankose jie laiko mokyklų vėliavas, plakatus su užrašais „Teisingumo“, „Mes nepasiduosime“, „Mes nusipelnėme gyventi geriau“, kt.

Tuo metu opoziciniai konservatoriai ant Seimo langų pakabino iš toli matomus plakatus su užrašu „Mes jūsų pusėje“.

Šis mitingas vyksta po nesėkmingų derybų Švietimo ir mokslo ministerijoje.

„Aš tikiu, kad vis dėlto kompromisas bus pasiektas, kad šiek tiek sistema būtų pagerinta, bent jau pasižiūrėta į ją kitaip. Ne tik dėl pinigų, kiek dėl pačios sistemos“, – BNS sakė Lina Račkienė iš Alytaus Jotvingių gimnazijos.

Tačiau būtent dėl su finansais susijusiais klausimais per derybas ketvirtadienį kilo daugiausia ginčų.

Ji turbūt yra pati neįtakingiausia ministrė per visą nepriklausomybės laikotarpį švietimo sistemoje.

Ministrė Jurgita Petrauskienė ir profsąjungos iš esmės sutarė dėl maždaug dešimties punktų, kaip taisyti rugsėjį įvestą etatinį mokytojų apmokėjimo modelį ir numatyti daugiau finansavimo švietimo pagalbos specialistams.

Dauguma šių punktų buvo pasiūlyti nestreikuojančių profsąjungų, o dėl Andriaus Navicko vadovaujamos streikuojančios profesinės sąjungos reikalavimų sutarta nebuvo ir derybos buvo atidėtos.

Nepavyko susitarti dėl mokytojų algų koeficientų didinimo penktadaliu, nekontaktinių valandų skaičiaus didinimo priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, taip pat pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinių intervalų naikinimo, klasių mažinimo, mokytojo etato struktūros keitimo.

Mokytojus už drąsą gyręs A. Navickas žurnalistams teigė, kad derybas tikisi pratęsti jau su kitu švietimo ir mokslo ministru.

Taip jis kalbėjo J. Petrauskienės galimybėmis dirbti suabejojus prezidentei Daliai Grybauskaitei.

„Ji turbūt yra pati neįtakingiausia ministrė per visą nepriklausomybės laikotarpį švietimo sistemoje“, – tvirtino A. Navickas.

„Kai ateis nuo pirmadienio naujas ministras, mes galėsime padėti visų bendrą nuomonę ant stalo, pasirašyti, priimti sprendimus. Tikimės, kad šiandien bus paskutinė ministrės darbo diena“, – pridūrė jis.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderis taip pat teigė optimistiškiau žvelgiantis į galimybę dėl papildomo finansavimo švietimui kalbėtis su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu ir politinių partijų lyderiais.

Premjeras pirmadienį kviečiasi visas švietimo profsąjungas aptarti jų reikalavimų.

Vyriausybė taip pat inicijavo parlamentinių partijų susitarimą dėl švietimo sistemos gerinimo.

Jos duomenimis, visiems A. Navicko profsąjungos reikalavimams įgyvendinti reikėtų beveik 300 mln. eurų, o vien mokytojų atlyginimų koeficientų didinimas kainuotų maždaug 130 mln. eurų.

Pasak ministro pirmininko, naujas partijų susitarimas apimtų 2020–2025 metus, tačiau A. Navicko profsąjunga papildomo finansavimo mokytojų algoms ir kitiems dalykams tikisi jau kitąmet.

Sprendimų nesulaukę kelios dešimtys pedagogų ketina savaitgalį praleisti Švietimo ir mokslo ministerijoje. Dalis jų čia nakvoja nuo trečiadienio.

Mokytojų streikai tęsiasi tris savaites.

Mokytojus varo iš ministerijos

Vos prasidėjus streikui pritariančių švietimo darbuotojų mitingui prie Seimo, profsąjungos sulaukė nerimo signalų iš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM).

Kaip telefonu mitinguotojams sakė ŠMM likę mokytojai, jie yra varomi iš ministerijos, nes baigėsi darbo valandos.

Ministerija juk yra visos švietimo bendruomenės. Pati ministrė sakė, kad ŠMM durys visiems yra atviros, kad norima derybų, o dabar mokytojai jėga išvaromi.

Mes mokytojų nevarome, tačiau ministerija užrakinama, darbas baigėsi, o savaitgalį ŠMM nedirba. Taip situaciją Švietimo ir mokslo ministerijoje Eltai komentavo įstaigos atstovai. Paklausti, ką patalpose darys mokytojai, jie sakė, kad tiesiog bus.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas situaciją vadino apgailėtina.

„Ministerija juk yra visos švietimo bendruomenės. Pati ministrė sakė, kad ŠMM durys visiems yra atviros, kad norima derybų, o dabar mokytojai jėga išvaromi. Nejaugi mokytojai negali stebėti proceso. Mums keista, kad ir derybų metu buvo išjungtas internetas”, - žurnalistams kalbėjo į mitinguojančius mokytojus kreipęsis LŠDS pirmininkas.

A. Navickas netiki, kad mokytojai bus jėga išvaryt iš ŠMM. „Tai būtų visiškas nesusipratimas”, - sakė profsąjungos vadovas, mitinge mokytojus, mokyklų vadovus ir švietimui neabejingus žmones kvietęs rinktis į diskusiją apie švietimo ateitį būtent Švietimo ir mokslo ministerijoje.

„Jei ŠMM neįsileis, nežinau, kur eisim. Lauke kažkur rinksimės ar ieškosime kitos salės”, - sakė A. Navickas.

Paklaustas, kaip vertina prezidentės išsakytą kritiką valdantiesiems dėl švietimo politikos ir teiginį, kad tolimesnis ministrės Jurgitos Petrauskienės darbas jai kelia abejonių, A. Navickas antrino prezidentei. „Akivaizdu, kad ši ministrės darbo diena turi būti paskutinė”, - konstatavo LŠDPS vadovas.

ELTA primena, kad trylika valandų trukusiose Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), Vyriausybės atstovų ir švietimo darbuotojų profesinių sąjungų derybose pavyko susitarti tik dėl dalies keltų reikalavimų, tad streikui pritariantys mokytojai ir savaitgalį buvo pasiruošę praleisti ministerijoje.

Streikui pritariantys mokytojai penktadienį rinkosi į mitingą prie Seimo. Jo tikslas - atkreipti Seimo dėmesį į mokytojų keliamas problemas.

„Seimo narių žodis bus labai svarbus, nes pagrindiniai sprendimai bus priimami būtent Seime. Be to, sunku tikėtis rasti kelis šimtus milijonų siekiančių papildomų išteklių mūsų reikalavimams patenkinti“, - Eltai sakė LŠDPS pirmininkas.

Kuriozas ŠMM: užrakinti ne tik mokytojai

Kaip vėliau paaiškėjo, užrakintoje ministerijoje liko ne tik streikuojantys mokytojai, bet ir keli ilgiau padirbėti pasilikę darbuotojai.

Budėtojui nurodyta neatrakinti durų, tačiau į ŠMM patalpas keli iš mitingo grįžę mokytojai, Seimo narys Nagis Puteikis ir žurnalistai įlipo per langą. Ar tokiu pat būdu teks iš darbo išeiti darbuotojams, kol kas neaišku, ŠMM durys lieka užrakintos.

Kaip skelbė ELTA, esminės diskusijos derybose kilo dėl LŠDPS reikalavimo nuo sausio 1 dienos 20 proc. didinti mokytojų algas. Vyriausybės atstovų teigimu, tai neįmanoma, turint omenyje, kad reikėtų per 130 papildomų milijonų, o kitų metų valstybės biudžetas jau svarstomas Seime.

Trečią savaitę streikuojančių mokytojų reikalavimus, dėl kurių ketvirtadienį buvo 13 valandų deramasi Švietimo ir mokslo ministerijoje, Vyriausybė aptars pirmadienį.

Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, pedagogų profesinių sąjungų siūlymai Vyriausybėje bus aptarti, visų pirma, atsižvelgus į 2019 metais prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus.

„Bus ieškoma realių galimybių ir konkrečių būdų skirti daugiau lėšų švietimo sričiai, aptarsime ilgalaikį pedagogų poreikių įgyvendinimo planą“, - Vyriausybės pranešime cituotas premjeras.

Vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį, kad 2019 metų biudžeto projekte švietimo sritis jau dabar yra antra pagal lėšų didėjimą. Kitais metais šiai sričiai finansavimas auga iš viso 185 mln. eurų. Todėl, pasak S. Skvernelio, čia turi vyrauti ne emocijos ir dalijami nepamatuoti pažadai, o reikia sudėlioti įsipareigojimus taip, kad Vyriausybė juos tikrai įgyvendintų.

ŠMM duomenimis, penktadienį streikavo 70 mokyklų, 13-oje iš jų dėl streiko pamokų nevedė po 1-3 pedagogus. Iš viso Lietuvoje yra per 2000 ugdymo įstaigų.