Audito institucijos atstovas spaudai Justas Jaskonis BNS trečiadienį sakė, jog auditoriai gavo prašymą atlikti LRT patikrinimą.

„Tarybos prašymą gavome, svarstysime jį kaip ir kitus prašymus, o atsakymas, tikėtina, bus kitų metų sausio viduryje, kai bus patvirtinta kitų metų audito programa“, – sakė J. Jaskonis.

LRT Taryba kreipėsi į Valstybės kontrolę, kai gavo papildomus daugiau nei pusės Seimo narių klausimus apie darbuotojų atlyginimus, sutartis su prodiuserinėmis kompanijomis ir turto nuomą. Visuomeninis transliuotojas žada į šiuos klausimus atsakyti nelaukdamas auditorių išvadų.

LRT Tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis BNS trečiadienį teigė, jog kreipdamasi į Valstybės kontrolę Taryba siekia nepolitizuoto tyrimo.

„Įstatymus tyrinėjom, ten labai aiškaus atsakymo nėra, bet iš esmės tai yra mūsų valios išreiškimas. Manyčiau, kad ir Seimas gali rekomenduoti (atlikti auditą), ir Seimo Audito komitetas ir Valstybės kontrolė pati imtis. Bet svarbiausia mūsų žinutė – kad mes už skaidrumą, mes norime, kad būtų patikrinta ir atsakyta į keliamus klausimus. Bet du dalykai – kad tai darytų ne politikai, kaip mums aiškina ir ES kai kurios institucijos ir kad tai atliktų įgaliotos kompetetingos organizacijos pagal tam tikras tvarkas. Nes dabar mes kažkur už penkerius metus turėtume vežti vos ne į sunkvežimį sukrovę dokumentus. O yra tvarkos, kada Valstybės kontrolė atvyksta į įstaigą, yra tvarkos, kaip paimami išduodami dokumentai“, – aiškino Ž. Pečiulis.

Seimo nariai LRT Tarybai yra parašę du raštus su klausimais apie darbuotojų atlyginimus, viešuosius pirkimus ir santykius su prodiuserinėmis kompanijomis. Lapkritį klausimus pateikė 66 Seimo nariai, gruodį papildomų klausimų LRT turėjo 80 Seimo narių.

Parlamentarai teigia, kad juos domina išskirtinai finansinė bei administracinė situacija LRT ir visuomeninio transliuotojo, kaip valstybės biudžeto finansuojamos viešosios įstaigos, veiklos skaidrumas. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis trečiadienį Žinių radijui teigė, jog nepateikdamas visų prašomų duomenų apie savo veiklą LRT elgiasi nepagarbiai, tad bus ieškoma būdų, kaip sužinoti prašomą informaciją.

Tuo metu LRT Taryba teigia negalinti pateikti visų prašomų duomenų, nes sutartys su prodiuserinėmis kompanijomis yra konfidencialios. Pirmadienį LRT išplatino Europos transliuotojų sąjungos poziciją, kad Lietuvos radijo ir televizijos išlaidų detalių paviešinimas gali neigiamai paveikti jos poziciją komercinėse derybose, o Seimo narių prašymas atskleisti konfidencialią informaciją kelia susirūpinimą dėl redakcinio nepriklausomumo ir LRT autonomijos.

Anksčiau teiktuose atsakymuose Seimui LRT yra nurodę, jog dėl konfidencialumo įsipareigojimų negali pateikti ir LRT užsakymu atliktos išorės audito ataskaitos. LRT atstovė spaudai trečiadienį nurodė BNS, jog 2016 metais jos veiklos auditą atliko bendrovė „Ernst & Young“.

Ž. Pečiulis sakė, kad šis auditas neapėmė finansinių dalykų ir buvo siauresnės apimties, todėl taip pat neatsakytų į kai kuriuos Seimo keliamus klausimus.

„Ten buvo toks mūsų kryptingas LRT Tarybos prašymas, ne tiek finansus, kiek vadybinę pusę, struktūrą analizuoti. Ten į kai kuriuos klausimus atsakytų, bet iš tikrųjų tas auditas nėra pilnas ir tas auditas nėra finansinis, o Seimo narių klausimų akcentas yra daugiau finansiniai dalykai ir ten buvo tiksliniai tarybos dalykai. Galvojome, ar mūsų administracijos struktūra tinkama, ar negalėtų būti modernesnė. Tai mūsų buvo labai konkretūs klausimai ir buvo pokyčiai paskui daromi“, – sakė Ž. Pečiulis.

Visuomeninio transliuotojo trečiadienį išplatintame pranešime rašoma, kad Taryba įpareigojo visuomeninio transliuotojo administraciją derėtis su išoriniais prodiuseriais dėl jų sutikimo viešinti konfidencialią sutarčių informaciją.

Anot Ž. Pečiulio, prodiuserinėms bendrovėms yra išsiųstos užklausos dėl sutikimo pateikti konfidencialią informaciją Seimui, gavus atsakymus, bus sprendžiama dėl atsakymų Seimo nariams.