- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sveikina dabartinės Vyriausybės ketinimus jungti ligonines didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Pasak jo, Kauno pavyzdys, kur sujungtos didžiosios miesto ligoninės, rodo, jog jungimas išspręstų kai kurias problemas sveikatos priežiūros sektoriuje.
„Kaunas šiandien yra kol kas vienintelis miestas, kuris turi savo didžiąsias ligonines susijungęs. (...) Dabar šita didelė ligoninė gali būti savotišku donoru, padėti mažesniems ligoninėms, jeigu jos taptų filialais, padėti medikais, padėti kompetencijomis ir kitais dalykais“, – LRT radijo laidoje „Lietuvos diena“ šeštadienį sakė A. Veryga.
Kaunas šiandien yra kol kas vienintelis miestas, kuris turi savo didžiąsias ligonines susijungęs.
Pernai Kaune sujungus Kauno klinikinę ir Respublikinę Kauno ligoninę, įsteigta LSMU Kauno ligoninė.
Tuo metu Vilniuje ir Klaipėdoje, anot opozicinių „valstiečių“ atstovo, veikia po keletą didelių ligoninių su skirtingais steigėjais ir pavaldumais.
Pasak politiko, tai skatina „destruktyvią konkurenciją“ tarp šių gydymo įstaigų. Jos, pavyzdžiui, viena iš kitos vilioja medikus.
„Taip neturėtų būti, jos turėtų veikti kaip vienas mechanizmas ir jeigu tai įvyks, tai būtų be abejo privalumas“, – kalbėjo eksministras.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šią savaitę pristatė sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos planą. Be kitų dalykų, reforma bus siekiama, kad didžiuosiuose miestuose liktų ne daug nedidelių ligoninių, bet po vieną didesnę.
Siekiant efektyvesnės sveikatos priežiūros sistemos, ministerija siūlo sumažinti aktyvaus gydymo lovų, tačiau padidinti dienų, kai lova aktyviai naudojama, skaičių.
Seimo Sveikatos reikalų komitetui pristatytoje pertvarkoje numatyti kriterijai, kiek lovų turėtų turėti kiekviena ligoninė, kad jos veikla būtų tvari ir ekonomiška.
Vykdant reformą taip pat būtų integruota greitosios pagalbos sistema.
Ši pertvarka būtų finansuojama europinėmis lėšomis. Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) tam numatoma 268 mln. eurų, o iš Europos Sąjungos investicijų – 530 mln. eurų.
Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris tvirtina pasigedęs SAM vertinimo, kokios bus reformos pasekmės.
„Kol kas mes matome, kad pagrindinis fokusas yra į ateinantį būsimą pinigų kiekį, kuris pasieks iš ES struktūrinių fondų, ir tai, mūsų galva, yra būdas juos įsisavinti, – sakė V. Sudaris. – Šiandien mes nematome, kokie bus tos reformos padariniai, ką mes turėsime“.
„Iš esmės matome tik tai, kad išnyks aktyvaus gydymo lovos rajonuose“, – pridūrė jis.
V. Sudaris sakė, kad silpniausia reformos vieta yra pacientų srautų valdymas, tačiau siūlomoje pertvarkoje yra ir gerų dalykų.
„Viskas priklausys nuo reformų vykdytojų“, – kalbėjo rajoninių ligoninių atstovas.
Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo reformos derinimą su partneriais, bus kuriamos papildomos darbo grupės kai kurioms reformos dalims įgyvendinti.
Rugpjūčio viduryje prasidės projekto derinimas su Europos Komisija, jį tikimasi baigti iki metų pabaigos. Paskutiniame šių metų ketvirtyje tikimasi parengti Vyriausybės nutarimą dėl tinklo formavimo kriterijų ir koncepcijos.
Rudens sesijoje Seimui turėtų būti teikiami su pertvarka susiję įstatymų paketai: nauji Greitosios medicinos pagalbos bei Ilgalaikės priežiūros įstatymai bei pakoreguoti Sveikatos priežiūros įstaigų draudimo ir Sveikatos sistemos įstatymai.
Taip pat planuojama pateikti pataisas, kad Nacionalinis vėžio institutas iš mokslo įstaigos taptų paslaugas teikiančia įstaiga ir būtų galima ją integruoti į sveikatos sistemą.
Šią reformą pernai pradėjusi dirbti Vyriausybė tikisi baigti įgyvendinti per kadenciją, pirmasis finansavimas įstaigas turėtų pasiekti kitų metų pirmąjį pusmetį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl VSD pranešėjo komisijos – skundas ir iš Prezidentūros
Trečiadienio vakarą Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo dar vieną skundą dėl vadinamosios pranešėjo Tomo Gailiaus parlamentinės tyrimo komisijos. Šį kartą į etikos sargus pasikreipė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patar...
-
G. Nausėda susitiks su A. Duda, stebės karines pratybas Suvalkų koridoriuje2
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiks su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), stebės Suvalkų koridoriuje vykstančias karines pratybas. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Skrieja kritika: delsimas pateikti švietimo ministro kandidatūrą sunkiai pateisinamas1
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad premjerės delsimas teikti naują švietimo, mokslo ir sporto ministrą yra sunkiai pateisinamas. ...
-
Įvardijo G. Kirkilo mirties priežastį4
Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas mirė patyręs insultą, ketvirtadienį pranešė portalas lrytas.lt. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
A. Armonaitė: „laisviečiai“ palaikys VSD pranešėjo komisijos išvadą, nori viešinimo1
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad frakcija palaikys vadinamosios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadą Seimui ketvirtadienį ruošiantis antram balsavimui dėl jos. ...
-
EP rinkimai: devynios partijos VRK privalo pateikti surinktus parašus1
Ketvirtadienis yra paskutinė dienai, kai dalis Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaujančių partijų privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti surinktus rinkėjų parašus. ...
-
KT skelbs sprendimą Seimo nario R. Žemaitaičio apkaltos byloje10
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...